Paskutinėje regioninėje diskusijoje dėmesio centre buvo švietimo sritis. Apie jos perspektyvas kalbėjosi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, verslininkas Vladas Lašas, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė. Diskusiją moderavo LRT radijo žurnalistė Rūta Kupetytė.

Namų darbų nereikia suaugusiems, bet reikia vaikams?

Diskusijos moderatorė diskusiją pasiūlė pradėti aptariant ministrės J. Petrauskienės pasiūlytą idėją atsisakyti namų darbų. Pasak ministrės, nereikia kraštutinumų, tačiau namų darbams skiriamas laikas galėtų likti šeimai.

„Kaip mes suprantame, kas yra namų darbai? Tikėtis, kad visus literatūros kūrinius perskaitome klasėje yra nesuvokiamas dalykas, bet, jeigu apskritai galvojame, kad namų darbai yra tai, ko nespėjau klasėje arba, jeigu man kažkas nesiseka, tai reikia padirbėti namuose. <...> Tai kokia yra namų darbų prasmė? Kalbama apie tai, kad reikia daugiau projektinės veiklos, kaip minėjau, užduoti paskaityti arba skirti kūrybinę užduotį, kurios negalima atlikti klasėje, bet įmanoma tai padaryti, pavyzdžiui, su draugais“, – savo idėją komentavo ministrė.

Vienintelė moksleivė diskusijos dalyvių tarpe namų darbų atsisakymą palaikė mažiausiai, tačiau mato, kaip palaipsniui būtų galima pereiti prie tokios tvarkos.

„Priklauso nuo to, ką mes vadiname namų darbais. Jeigu vieną dieną mūsų lietuviška mokykla pasieks tokį lygmenį, kad moksleivis mokykloje gaus visas reikalingas žinias ir jam namuose užteks tik savarankiškai pasikartoti, manau, moksleiviai bus tik „už“ tai. <...> Tikiu, kad ir čia yra tokių, kuriems namų darbai yra vienintelė priemonė įsidėmėti gaunamą informaciją“, – savo poziciją aiškino Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė.

Verslininkas V. Lašas pasiūlė priešingą kraštutinumą – jokių pamokų ir vien namų darbai. Pasiūlius tokią idėją auditorijoje, kurios didelė dalis buvo moksleiviai, atsirado pritariančių. Pasak jo, tokio pasiūlymo, kaip ir namų darbų atsisakymo, esmė – nebijoti neįprastų sprendimų, kurių reikia tiems, kam tas pokytis skirtas – vaikams.

Stinga stipendijų

Verslininkas V. Lašas taip pat iškėlė klausimą apie moksleiviams suteikiamas stipendijas. Pasak jo, regionuose užauga daug talentingų vaikų, kurie dalyvauja olimpiadose ir pasiekia gerų rezultatų, tačiau gabūs moksleiviai sulaukia nedaug pagalbos ir paskatinimo. V. Lašo teigimu, ne visų galimybės leidžia mokytis toliau ir čia, sukurdama bent nedidelių stipendijų sistemą, galėtų prisidėti valstybė.

„Kiek mes padedame talentams, kurie, būdami penkiolikmečiai, pasaulinėse biologijos, fizikos, matematikos ar kitose olimpiadose pasiekia gerų rezultatų? Mes, kaip visuomenė, pastebime sportą. Na, palyginkime: Rūta Meilutytė – pastebėta, puikius rezultatus pasiekusi, bet, kita vertus, ir pati visuomenė jai nemažai padėjo. Kiek mes žinome apie tuos „olimpiečius“, kurie pasiekia gerų rezultatų srityse, kurios nemažiau svarbios mūsų ateičiai. Juk antrojo Lietuvos šimtmečio Nobelio premijos laureatai yra dar mokyklos suole“, – kalbėjo verslininkas.

Talentus ugdo mokytojai, kurių gali pritrūkti

Švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės teigimu, tik turėdami stiprius pedagogus mokyklose galime turėti stiprias mokyklas. Pasak jos, šio tikslo link jau daromi svarbūs žingsniai – atkreiptas dėmesys į mokytojų rengimą ir siekiama pakeisti mokytojų darbo apmokėjimą. Tačiau, jos akimis, egzistuoja ir daugiau problemų nei šios.

„Turime situaciją, kai daugiau nei pusė mokytojų yra vyresni nei penkiasdešimt metų. Nėra jaunos kartos, kuri juos pakeis, nes matome, kad jaunimas nesirenka būti mokytojais ir sunku rasti netradicinių kelių pakviesti juos rinktis šią profesiją“, – teigė ministrė.

Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis mokytojų trūkumą susiejo su kita problema. Jo teigimu, gerai, kad jauni žmonės išvažiuoja, keliauja, įgyja patirčių, tačiau jiems nėra kur sugrįžti – trūksta nuosavo būsto čia, Lietuvoje.

„Tai yra didžiulė problema jaunoms šeimoms. Socialiai remtini žmonės gali gauti būstą. Toliau yra tokių, kurie gali nueiti į banką ir pasiimti būsto paskolą. Tačiau yra ir toks tarpinis variantas – jauna šeima, kuri negauna socialinės paramos, neturi galimybės imti paskolos ir neturi galimybės čia įsikurti. Kiekvienai jaunai šeimai iki 30 metų – kad ir kaip mes tai padarysime – tai tikrai reikalinga“, – sakė K. Vaitukaitis.

Elektrėnų savivaldybės meras paprieštaravo ir vienai iš mokytojų darbo apmokėjimo taisyklių. Jo teigimu, reikia atsisakyti priemokos už stažą ir perskirstyti ją būtent tiems, kas jos neturi.

„Nuskambėjo mūsų tarpe tokia priemoka už stažą. Reikia ją naikinti ir mokėti jauniems. Pirmaisiais metais – 25 proc., antraisiais – 24 proc., trečiaisiais – 23 proc. ir taip iki 25 metų. Po jų žmogus jau bus apsirūpinęs, viską turi, o tam jaunam to reikia“, – savo pasiūlymą komentavo jis.

Norinčių mokyti yra, bet jie negali?

Vienintelis dėl mokytojų stygiaus nesijaudino verslininkas V. Lašas. Pasak jo, jau dabar yra ir privataus verslo remiamų iniciatyvų, dėl kurių į mokyklas dirbti ateina daug jaunų žmonių.

„Ta pati „Idėja Lietuvai“ yra geras skambutis, primenantis mums, ko mes nepadarėme per paskutinius dešimt metų ir ką reikia greitai imti, keisti, padaryti. Yra puikių pavyzdžių, kuriuos tereikia multiplikuoti. „Kurk Lietuvai“ – sugrįžę profesionalai, baigę mokslus, ne tik išvažiavę iš miestelių, bet ir grįžę ten, pasiremdami savo patyrimu, ten daro pokyčius. Mokytojai – tai „Renkuosi mokyti“ programa, kurią vyriausybė galėtų aptarti savo artimiausiame posėdyje ir padaryti ją dešimt kartų didesnę. Su visuomenės pastangomis, dėl privačių rėmėjų, kasmet turime apie 20 paruoštų mokytojų, ateinančių dirbti iš kitų sričių, o to labai reikia, nes iki šiol mokytojo profesijoje dėmesį sutelkėme labai siaurai – į edukologiją. Aš pats universitete galiu dėstyti, bet, turbūt, mokytoju negaliu būti“, – savo nuomonę išsakė V. Lašas.

Ministrė pritarė verslininko pastebėjimams. Jos teigimu, pastarąjį dešimtmetį gamtos ir fizinių mokslų srityje mokytojų beveik neberuošėme, o mokytojų rengimo sritis iš tiesų buvo susiaurėjusi, todėl paruoštos naujos mokytojų rengimo gairės, kurios supaprastintų įsidarbinimą mokyklose.

„Be abejonės, mokytojai toliau bus rengiami ir klasikiniu būdu. Tai ypač svarbu, kalbant apie pradines klases, 5–8 klases. <...> Pasakysiu ir pastabą. Negalėtume galvoti, kad žmogus, atėjęs iš gatvės, galėtų dirbti mokytoju. Turime gerbti mokytojo profesiją. Taip, mes visi tikriausiai turime pakankamai žinių, kad galėtume mokyti pradinukus skaičiuoti, pažinti pasaulį ar išmokyti rašyti. Bet, vis dėlto, mokytojas yra profesionalas ir jo profesionalumas yra ne tik tai, kad jis turi tam tikro dalyko žinių. Mokytojas moka mokyti ir mokykla yra vieta, kur vaikas išmoksta mokytis“, – savo pastebėjimus aiškino ministrė.