Vaiko mamos Gražinos Leščinskienės advokatė Lietuvos spaudai yra sakiusi, kad EŽTT šiuo atveju – pats veiksmingiausias teisinis žingsnis. Lietuvos Vyriausybė esą turėtų pateikti pareiškimą prieš Norvegijos ir Švedijos vyriausybes Strasbūro Teisme.
Lietuvos Vyriausybės atstovės EŽTT pasiteiravus, kokios yra Lietuvos Vyriausybės teisinės galimybės pateikti ieškinį prieš Norvegiją ir Švediją dėl savo septynmečio piliečio, siekiant jo sugrąžinimo į Lietuvą, K. Bubnytė teigė, jog teisiniu požiūriu tokia galimybė yra, tačiau vargu, ar šiuo keliu būtų galima padėti vaiko mamai.
„Kiekviena valstybė, Konvencijos dalyvė, gali kreiptis į teismą dėl, jos manymu, kitos valstybės, Konvencijos dalyvės, padaryto Konvencijos pažeidimo. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tarpvalstybinės bylos EŽTT keliamos ypatingai retais atvejais, ir paprastai jos yra susijusios su tam tikrais masiniais žmogaus teisių pažeidimais, vykstančiais tokių grubių tarptautinės teisės pažeidimų kontekste, kaip ginkluotų konfliktų, karinių perversmų situacijose“, – aiškino K. Bubnytė.
Nuo Konvencijos įsigaliojimo, 1953-ųjų, EŽTT yra nagrinėta tik keliolika tokio tipo bylų. „Šiuo metu nagrinėjamos dvi bylos: Gruzijos prieš Rusijos Federaciją dėl įvykių Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, bei Ukrainos prieš Rusijos Federaciją byla. Manau, kad šituo keliu vargu, ar galėtume padėti mamai apginti jos teises“, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo K. Bubnytė.
Tačiau, kaip teigė Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT, yra kita galimybė – jei vaiko mama išnaudotų visas vidaus teisines gynybos priemones pagal Norvegijos teisę, tai ji galėtų kreiptis su individualia peticija į EŽTT.
„Tuomet, kadangi mama yra Lietuvos Respublikos pilietė, EŽTT automatiškai praneštų Lietuvos Vyriausybei apie jos peticiją ir pakviestų Lietuvos Respubliką dalyvauti byloje trečiosios šalies teisėmis. Tokiu atveju, Vyriausybė iš tikrųjų galėtų pateikti savo pastabas šioje byloje ir padėti mamai apginti jos teises“, – pažymėjo K. Bubnytė.
