Jos teigimu, seksualinis smurtas yra šešėlinė problema, o ji matosi iš visuomenės apklausų, kuriose 65 proc. respondentų sako, kad moteris pati išprovokavo smurtą.
„Vyrauja požiūris, kad tai yra aukos atsakomybė. Na, ir yra visokiausių kitų, net viešų skandalų apie tai, kad moteris buvo išgėrusi, „reikia mažiau gerti ir raitytis“ – ta garsi frazė buvo nuskambėjusi. Ši pozicija vyrauja tiek visuomenės požiūryje, tiek ir mūsų teisės aktuose. Iš tikrųjų Ukrainoje vykstančių karo, būtent seksualinių nusikaltimų fone ši tema tampa vis aktualesnės“, – sakė M. Danielė.
Jos teigimu, įvykus rezonansiniams įvykiams, visuomenė sujuda, imama kalbėti apie būtinybę keisti sistemą, tačiau pokyčiai taip ir nebūna įgyvendinami, o sukrutimas nuslūgsta.
„Turime, pavyzdžiui, 2018 metų duomenis, kada jau buvo įvykusios bylos: kai yra fizinis smurtas, mes turime apie 7 tūkst. bylų, o seksualinio smurto – 30. Šie atvejai yra praktiškai nefiksuojami“, – konstatavo Seimo narė.
M. Danielė taip pat paaiškino, kad šioje srityje tiesiog nėra nuoseklaus darbo.
„Čia yra vienas iš bandymų tą nuoseklesnį darbą daryti. Tuo labiau, kad kitos Europos šalys tikrai tą daro. Tai yra savalaikis projektas. Noriu pasidžiaugti, kad šįkart ne 30 metų senumo klausimus ar spragas bandau užkamšyti, bet tai yra savalaikis projektas, nes kitos šalys – Nyderlandai, Danija, Islandija – nuo maždaug 2018 metų daro pakeitimus teisės aktuose. Lietuva būtų tarp jų“, – sakė Laisvės partijos atstovė.
Ji pastebėjo, kad Baudžiamajame kodekse yra punktas dėl privertimo lytiškai santykiauti, tačiau jame, pasak M. Danielės, buvo bandoma išvardyti įmanomas aplinkybes: pavyzdžiui, grasinimas susidoroti, psichologinis smurtas, pasinaudojimas asmens priklausomumo padėtimi.
„Bandoma išvardinti, ką žmogus tarsi turi padaryti, nors iš tikrųjų to privertimo santykiauti būdų yra labai daug ir neįmanoma jų surašyti teisės aktuose. Pagrindinis principas yra, kad viskas, kas įvyksta be žmogaus aiškaus ir aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo, yra neleistina“, – paaiškino viena projekto iniciatorių.
„Mes pradedame galvoti, kaip turi atrodyti pats sutikimas. Vadinasi, visuomenei iki šiol nekildavo tokio klausimo ir nebuvo taip svarbu. Svarbu buvo, kad jei žmogus nepasako, jog jis nesutinka, tai viskas, ką aš su juo atlieku, visi mano seksualiniai veiksmai, vadinasi, yra legalūs ir aš nieko blogo nedarau, nenusikalstu, nes aiškiai nepasakė, kad nesutinka.
Iš tikrųjų turi būti atvirkščiai: tik tada, kai žmogus įsitikinęs, kad abu partneriai yra tos pačios nuomonės ar tų pačių norų, jis gali atlikti kažkokius veiksmus ir jie yra teisėti“, – sakė M. Danielė.
Politikė akcentavo, kad šis klausimas aktualus ne tik moterims, bet ir vyrams. Būtent seksualinis smurtas prieš vyrus, pasak jos, yra milžiniško masto įkalinimo įstaigose ir Lietuvoje, ir pasaulyje.
„Šie atvejai yra niekada neužfiksuoti ir, aišku, nesikreipiama į pagalbos centrus. Yra dvi sąlygos: žmogus turi žinoti, kur kreiptis ir turi būti palanki teisinė bazė. Jei šie du žingsniai atliekami, mes galime tikėtis, kad šių įvykių registracija augs“, – pabrėžė parlamentarė, pateikdama pavyzdį, kai buvo pakeisti įstatymai dėl smurto artimoje aplinkoje.
M. Danielės teigimu, reikėtų investuoti į darbuotojų kvalifikacijos didinimą, o pati teisinė bazė, jos vertinimu, duotų atspirtį ir visuomenei.
„Tų kreipimųsi daugėtų ir suvokimas didėtų. Noriu atkreipti dėmesį, kad dabar rengiamoje bendrųjų įgūdžių ugdymo programoje yra punktai, kurie moko auką apsisaugoti nuo seksualinio smurto. Tai reiškia, kad visgi akcentas yra į aukos sijono ilgį, kokio sijono nesirengti. Ironizuoju, bet akcentas iki šiol, net naujai rengiamose programose mokyklai yra, kad tavo atsakomybė yra apsisaugoti, o ne smurtautojo atsakomybė nesmurtauti, nepriklausomai, kokios aplinkybės“, – akcentavo Seimo narė.
Visgi ji pripažino, kad problemos Lietuvoje tampa aktualesnės tik tada, kai yra rezonansiniai įvykiai.
„Dabar, kadangi paskutinis rezonansinis įvykis jau paseno, niekam nebeįdomus, gali būti, kad bus bandoma sakyti, jog viską turime ir čia nėra svarbi problema. Tuo labiau, kad ji šešėlinė ir nematoma, bet nėra kito būdo pradėti apie ją kalbėti“, – pridūrė M. Danielė.
Visą LNK pokalbį su viena iš projekto iniciatorių žiūrėkite čia:
