„Po šios diskusijos gimė idėja kuo griečiau suorganizuoti parlamentinį vizitą į regioną, kuriame būtų visų frakcijų atstovai, o jį galėtų organizuoti URK. Rytoj dar pasiteirausime, galbūt kažkas ir iš Seimo vadovybės norėtų prisijungti“, – Eltai teigė URK pirmininkas Ž. Pavilionis.
„Sieksime vizito į abi sostines, jei tai yra įmanoma. Bet prioritetas yra Armėnijai“, – pažymėjo jis.
Politikas tikina šio vizito galimybę artimiausiu metu ketinantis aptarti su Lietuvos ambasadoriais Armėnijoje ir Azerbaidžane.
Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Lietuva gali turėti naudingų patarimų Armėnijai formuojant vakarietišką politinę kryptį.
„Mūsų išskirtinis vaidmuo gali būti padedant Armėnijai formuluoti naujo posūkio į Vakarus žingsnius. Nes tikrai armėnai nelabai ir suvokia, nelabai žino apie tuos instrumentus, nelabai galbūt drįsta jais naudotis“, – sakė URK pirmininkas.
„Kadangi mes esame taip arti tų šalių, kartais tie mūsų lietuviški siūlymai gali būti kiek drąsesni. Ir parlamentarai turi tokią ir teisę, ir laisvę padėti armėnams ir kitiems susigaudyti toje situacijoje šiek tiek galbūt nuoširdžiau ir atviriau“, – taip pat pabrėžė jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Azerbaidžanas pradėjo „antiteroristinę“ operaciją prieš tarptautinės bendruomenės pripažintą savo teritoriją – Kalnų Karabachą, o kitą dieną paskelbė ją baigęs.
Ketvirtadienį buvo surengtos Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho atstovų derybos dėl tolesnio situacijos sureguliavimo. Azerbaidžanas pažadėjo leisti išvykti iš Karabacho armėnams, kurie sudės ginklus.
Armėnijos užsienio reikalų ministerija kaltina Azerbaidžaną vykdant „etninį valymą“.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo dar 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika.
