Anot Seimo teisininkų, draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais.
„Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, laikytina, jog projektu teikiamas siūlymas prieštarauja Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme nustatytam teisiniam reguliavimui“,-sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
Joje pastebima, kad 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių įstatymo projektas jau yra rengiamas bei bus pateiktas Seimui svarstyti ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Atsižvelgus į teisės aktų priėmimo procedūras ir terminus, Seimo teisininkų nuomone, šis projektas galėtų būti priimtas jau pateikus Seimui svarstyti kitų metų biudžetą.
Anot Seimo Teisės departamento, siūlymas įpareigoti Vyriausybę patobulinti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą stokoja teisinio aiškumo ir nuoseklumo. „Siekiant nustatyti kitokias gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo tarp savivaldybių taisykles, pirmiausia turėtų būti keičiamas galiojantis teisinis reguliavimas.
Tais atvejais, kai Vyriausybei ar kitoms institucijoms nustatoma pareiga parengti įstatymų projektus ar priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, toks pavedimas suformuluojamas nustatant jo įvykdymo terminą. Be to, vadovaujantis konstituciniu valstybės valdžių padalijimo principu, projekte vietoj žodžio „įpareigoti“ vartotinas žodis „pasiūlyti“,- sakoma teisininkų išvadoje.
Kaip primena ELTA, atsižvelgiant į sparčiai didėjantį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų gyventojų skaičių ir urbanizuojamas naujas teritorijas, Seimo narių grupė siūlo formuojant kitų metų biudžetą skirti šioms savivaldybėms daugiau lėšų, tai yra faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Tokį nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai sako, kad šiuo metu šioms savivaldybėms „skiriama mažesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis neužtikrina tinkamo finansavimo būtinai infrastruktūrai ir viešųjų paslaugų gerinimo gyventojams“. Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę tobulinti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą.
Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė sako, kad šiuo nutarimu siūloma išbraukti 3 savivaldybes iš "savivaldybių donorių" sąrašo.
“Statistika ir tendencijos rodo, kad į šias savivaldybes atvyksta, įsikuria nauji gyventojai, keičiama žemės paskirtis į gyvenamąją, išduodami statybos leidimai naujose iki šiol neurbanizuotose teritorijose, sodo bendrijos jau yra tapusios gyvenamaisiais kvartalais. Gyventojai, mokėdami GPM mokestį pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą,tikisi kokybiškos gyvenimo aplinkos: gatvės, šaligatvio apšvietimo, vaikų darželio. Taip pat nutolusios kaimiškos savivaldybių teritorijos negali būti apleistos. Bet savivaldybės, seniūnijos nedisponuoja savarankiškai visomis faktinėmis šio mokesčio įplaukomis, pvz. Vilniaus rajono savivaldybei 2023 m. biudžete jos sumažintos jau virš 20 proc”,- Eltai yra sakiusi projektą inicijavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijai- Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Seimo narė R. Tamašunienė.
Nutarimo projektą „Dėl Vilniaus rajono, Klaipėdos rajono ir Kauno rajono savivaldybių biudžetams tenkančio gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo formuojant 2024 m. biudžetą“ įregistravo Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, Orinta Leiputė, Rimantė Šalaševičiūtė, Beata Pietkiewicz, Justinas Urbanavičius, Linas Kukuraitis, Saulius Skvernelis, Viktoras Pranckietis.
