Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis tokį ministro ruošiamą įstatymą pavadino „dar viena vyšnia ant torto, kalbant apie visišką nekompetenciją“.
„Toks įstatymas prieštarauja ir nacionalinės, ir tarptautinės teisės principams, ir elementariai logikai. Tai yra visiškas teisinis neraštingumas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė buvęs premjeras.
S. Skvernelio nuomone, jeigu norima sustabdyti baltarusiškų trąšų tranzitą, yra vienintelis kelias.
„Su argumentais ieškoti partnerių sutarimo Europos Komisijoje – tai būtų bendros europinės sankcijos ir tokiu būdu galima tą dalyką padaryti“, – paaiškino politikas.
Valdančios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat gana skeptiškai įvertino ministro iniciatyvą.
„Kaip tik šį rytą aptarėme, kad reikia susilaikyti nuo vertinimų, nes tai nėra dar registruotas įstatymas. Perskaitęs šį įstatymą aš matau, kad mes tuoj ir baltarusiškų kojinių ar pėdkelnių nebegalėsime pirkti, saugodami savo nacionalinio saugumo interesus. Kol kas manau, kad perlenkta“, – komentavo liberalas.
Premjerė: drįsčiau abejoti, ar šį įstatymo projektą Vyriausybė teiks Seimui
Skeptiškai minimą įstatymą įvertino ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Yra sutartis dėl ES veikimo ir ten yra tam tikri apribojimai, ką valstybė gali daryti ir ko valstybė daryti negali. Aš neatmetu, kad kažkokių įstatymų pakeitimų Vyriausybė Seimui teiks, bet kad tai bus tas įstatymo projektas, kuris dabar yra paskelbtas, drįsčiau abejoti, kadangi teisininkų pastabų jam yra tikrai labai daug“, – komentavo Vyriausybės vadovė.
Susisiekimo ministras: tokia teisinė situacija Lietuvoje susidarė pirmą kartą
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad praėjusią savaitę jo vadovaujamos ministerijos parengtas įstatymas stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą nebuvo parengtas anksčiau, nes ministerija apie „Lietuvos geležinkelių“ gautus avansus ir kitas aplinkybes sužinojo tik baigiantis lapkričiui.
Jo teigimu, iki tol nebuvo diskusijų poreikio priimti siūlomą įstatymą.
„Kadangi šitos aplinkybės paaiškėjo labai vėlai, tiktai lapkričio antroje pusėje, kada sužinojome faktą apie avansus, natūralu, tada ir kilo visi klausimai: kokia yra sutartis, apie kurią niekas nežinojo, kokia yra teisinė bazė“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Skuodis.
Pasak jo, nors įstatymo projektas paruoštas, dokumentą dar reikės suderinti su Europos Sąjunga, kadangi be Bendrijos žinios vienašališkas teisinis reglamentavimas įvesti sankcijas Baltarusijos įmonėms nėra įmanomas.
„Ką gali Lietuva ir ko ne, nėra taip paprasta atsakyti, ir yra labai plona riba. Tiesą pasakius, labai mažai šalių turi kažką panašaus. Yra kiti mechanizmai iš nacionalinio saugumo pusės, kurie yra svarbūs“, – teigė jis.
M. Skuodis pažymėjo, kad poreikis priimti tokį teisinį reguliavimą, kokį parengė Susisiekimo ministerija, Lietuvai atsirado pirmą kartą.
„Kalbant apie teisinę bazę, natūralu, kad tokia situacija susidarė pirmą kartą“, – pažymėjo ministras ir atskleidė, kad įstatymo projektas buvo paruoštas per porą savaičių, visų pirmą siekiant perkelti diskusijas dėl priemonių „iš siauresnio į daug platesnį ratą“.
„Kalbam su institucijomis apie įvairius sprendimų būdus ir pasirinksime tą, kuris yra racionaliausias, saugiausias teisiškai, saugiausias iš ES teisės“, – teigė M. Skuodis, neatskleidęs, kiek sprendimų paieška gali užtrukti.
Penktadienį Susisiekimo ministerija registravo Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, numatantį įvesti sankcijas iš Baltarusijos perkamiems, importuojamiems pervežamiems produktams, tarp jų – ir „Belaruskalij“ trąšoms.
ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo, kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo. Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
