Teisininkai teigia, kad galios nustojusio įstatymo grąžinti į apyvartą neįmanoma.
„Šitas įstatymas negali būti jokiais būdais atgaivintas, išskyrus vienintelį atvejį: jeigu atitinkamas įstatymas būtų priimtas iš naujo. Bet kokie pasiūlymai konstatuoti, kad Tautinių mažumų įstatymas, kuris neteko galios prieš tiek laiko, galioja, neatitiktų nei Konstitucijos reikalavimų, nei Konstitucijos doktrinos, nei apskritai teisėkūros pagrindų“, - sako Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
Tokį Seimo nutarimo projektą pasiūlė Lenkų rinkimų akcijos parlamentarai Rita Tamašunienė, Michalas Mackevičius, Jaroslavas Narkevičius, Juzefas Kvietkovskis, Vanda Kravčionok, Leonardas Talmontas, Zbignevas Jedinskis ir Rusų aljanso atstovė Irina Rozova.
Tautinių mažumų įstatymas, kurį parlamentarai siūlo pratęsti iki kol bus priimtas naujas panašus teisės aktas, buvo priimtas 1989 metais, 1991 metais pataisytas, tačiau jame Lietuvos pavadinimas likęs Lietuvos TSR.
MRU profesorius V. Sinkevičius teigia, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo priimtas įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, kuriame parašyta, jog teisės aktuose turi būti vartojamas vienintelis oficialus valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublika“. Tačiau praktika nuėjo kiek kitu keliu – buvo interpretuojama, kad visi Lietuvos TSR įstatymai yra Lietuvos Respublikos įstatymai, tačiau formaliai ne visi teisės aktai buvo išvalyti.
„Šita interpretavimo praktika teisiškai yra ydinga ir klaidinanti, nes 1940-1990 m. priimtus įstatymus ir aktus, kuriuos priėmė LTSR institucijos imta vadinti, daroma prielaida lyg juos priėmė Lietuvos Respublikos institucijos, kurių dar nebuvo. Tai mes susidūrėme su keistais paradoksais, kai taip mechaniškai pradėjus interpretuoti. Pavyzdžiui, 1990 m. Teisingumo ministerija išleido Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksą. Taip buvo pavadintas anksčiau galiojęs LTSR santuokos ir šeimos kodeksas. Ir štai jame liko ne tik LTSR pavadinimas, bet ir buvo tokios teisės normos, nustatančios, kad Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso uždaviniai yra toliau stiprinti tarybinę šeimą, pagrįstą komunistinės moralės principais, ugdyti vaikuose komunistinę pažiūrą į darbą, ruošti dalyvauti komunistinės visuomenės kūrime“, - pasakojo teisininkas.
Jo teigimu, panašiai nutiko ir su dabar nebegaliojančiu Tautinių mažumų įstatymu: šis įstatymas nebuvo išvalytas ir tinkamai peržiūrėtas – tiesiog buvo laikomasi formalios nuostatos, kad Lietuvos TSR turi būti laikoma Lietuvos Respublika.
„Reikėjo juos pakeisti, peržiūrėti, išvalyti ir išmesti tą balastą, apie kurį mes kalbame“, - teigia V. Sinkevičius.
Jo teigimu, išvalyti įstatymą buvo galima 1991 m., kai buvo keičiamos kai kurios šio įstatymo nuostatos.
Tautinių mažumų įstatymas buvo tarp tų teisės aktų, kurie buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. galiojimo laikino pratęsimo įstatymą – šiame teisės akte buvo išvardinti įstatymai, kurių galiojimas vis būdavo pratęsiamas.
Tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. Tautinių mažumų įstatymas nustojo galios, bet Lietuva yra ratifikavusi Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją – ratifikuota tarptautinė sutartis įgyja įstatymo galią.