Socialiniame tinkle „Facebook“ teigiama, kad 1956 m. JAV planavo sunaikinti Lietuvos TSR. „Melo detektorius“ patikrina šį teiginį.
Lietuvos TSR
76 straipsnių
Per šventes prie bažnyčių parduodami saldumynai – įprastas reiškinys. Dažnas po mišių pasilepina ar palepina vaikus šventiniais skanėstais. Taip padaryti nusprendė ir „Delfi“ skaitytoja Liucija, tačiau tai, ką grįžusi namo pastebėjo ant įpakavimo, ją pribloškė.
Socialiniuose tinkluose sklinda melaginga žinutė, kad „prie ruso buvo geriau“, o tai esą įrodo faktas, kad LTSR laikais gimstamumas tik augo.
Paviešintuose dokumentuose – ne tik Nausėdos prašymas priimti į partiją: rasta autobiografija ir klausimai jam (127)
Trečiadienį žurnalistas Dovydas Pancerovas paviešino dokumentus, kurie įrodo, kad prezidentas Gitanas Nausėda buvo Komunistų partijos narys, į ją pasiprašė priimamas 1988 metais. Kartu su dokumentais paviešina ir paties G. Nausėdos tada rašyta autobiografija ir klausimai jam kaip kandidatui, atsilie...
Vakar pasibaigusiame Varšuvos filmų festivalyje tarptautinio pripažinimo sulaukė du lietuviški filmai: trumpametražis filmas „Reisas“ (rež. R. Oičenka, prod. Jurga Kaye) bei latvių, lenkų ir lietuvių bendros gamybos filmas „Sausis“ (rež. V. Kairiss, liet. prod. K. Drazdauskas). Iš viso šiame A klasė...
Ilgai paslaptyje laikytuose dienoraščiuose – sovietmečiu dievinto Baltušio išpažintis: kartais net nepatogu skaityti (15)
Lietuvos mokyklose sovietų okupacijos metais besimokiusiems vaikams Juozo Baltušio vardas ir kūryba buvo puikiai žinoma. Tačiau vargu, ar šiandieniniai mokiniai galėtų daug papasakoti apie šią asmenybę.
„Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – sako G. Nausėda, kuriam JAV valstybės departamentas dėkojo raštu kaip tik už pavadinimą. Jam antrina prezidentas V. Adamkus. Abu pamiršę, kad 1990 metais mes padarėme tokią pačią „klaidą“ atsisakę L...
Anglų „Youtube“ žvaigždė Lietuvoje siautė su Gibonu: atvėrė buvusio „Vilniaus brigados“ smogiko namų duris (149)
Benjaminas Richas, kuris geriau žinomas savo „YouTube“ kanalo pavadinimu „Bald and Bankrupt“, internete dalijasi kelionių istorijomis, kuriose tinklaraštininkas bene daugiausiai dėmesio skiria sovietiniam palikimui. Dėl didelio dėmesio šiam laikmečiui B. Richas vertinamas prieštaringai, visgi jo kur...
Duodamas interviu amerikiečiams Putinas pareiškė, kad Lietuvoje liko tik 1,4 milijono gyventojų. Tai – netiesa (369)
Socialiniuose tinkluose antram gyvenimui prikeltas 2015 metais amerikiečių žurnalistui Rusijos prezidento Vladimiro Putino duotas pusantros valandos interviu. Dalindamiesi jo ištrauka socialinių tinklų dalyviai tvirtina, kad, nors visą laiką jiems į galvas buvo kalama, kad Lietuvoje gyvena 3 milijon...
Skleidžia melus: tikina, esą Antrasis Pasaulinis karas baigsis tik šiemet, o Lietuva – vis dar TSRS sudėtyje (105)
Socialiniame tinkle „Facebook“ paviešinta dar viena sąmokslo teorija, esą Antrasis Pasaulinis karas nesibaigė 1945-aisiais, o tęsiasi iki šiol, o karantinas tėra politikų plano pripratinti gyventojus prie „vergų ir konclagerio“ sąlygų dalis. Jokių įrodymų, galinčių pagrįsti šiuos teiginius, nėra.
Kovo 11-osios Aktą ir su juo susijusius kitus valstybės nepriklausomybės atkūrimo dokumentus rengė į Aukščiausiąją Tarybą išrinktų Sąjūdžio deputatų grupė, kuriai vadovavo V. Landsbergis. Į ją dar įėjo deputatai V. Andriukaitis, V. Katkus, E. Klumbys, K. Lapinskas, R. Ozolas, A. Saudargas, Č. Stanke...
Buvęs komunistas, viešai atsiprašęs Lietuvos: apie vaikystę „ant ribos“ ir manevrus dėl nepriklausomybės (248)
Česlovas Juršėnas gyvenime juokauja nekeitęs trijų dalykų – žmonos, partijos ir buto. Bendražygiai per dantį jį traukia ir vadindami gyva lietuviško parlamentarizmo istorija – Seimo nariu Č. Juršėnas dirbo net 6 kadencijas arba 22 metus 9 mėnesius ir 8 dienas.
Viešai aiškinant valstybės vadovo klausimus, susidomiu dėl kadaise tam skirtos disertacijos tyrimų. Kai tokiame aiškinime (nepaisant profesoriaus antpečių) regiu teisininkui nederamas klaidas – nenoromis turiu atsakyti. Vytautas Landsbergis iš tiesų čia ne prie ko. Nebent tiek, kiek mėginama jį prit...
Raudonarmiečių žvėriškumas šiurpino net enkavėdistus: pranešimuose – prie stalų prikalti vaikai, tėvų akivaizdoje žagintos mergaitės (2000)
Jei dar kam nors kyla klausimų, ar per Antrąjį pasaulinį karą Lietuva buvo okupuota ar išvaduota, tereikia paskaityti 75 metų senumo sovietinių funkcionierių skundus aukščiausiems tuometės sovietinės respublikos vadovams. Pačiam Antanui Sniečkui adresuotuose skunduose prašoma apsaugoti nuo siautėjan...
Prieš 45 metus įkurtas „Lietuvos TSR nacionalinis parkas“, prieš 30 metų pervadintas „Aukštaitijos nacionaliniu parku“, atsirado įžymaus lietuvių geografo, profesoriaus Česlovo Kudabos iniciatyva. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1974 m. nutarime nacionalinio parko įkūrimas motyvuotas siekiant „išsaugo...
Anapilin iškeliavusio sovietinės Lietuvos vadovo klystkeliai: po „bananų baliaus“ tapo visų užmiršta praeities šmėkla (424)
Antakalnio kapinėse nesunkiai rasime ilgamečio Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus kapą. Greta jo – kiek kuklesnis jo įpėdinio Petro Griškevičiaus paminklas, o valstybės vadovų kalnelyje rūsčiai žvelgia paskutiniojo sovietinės Lietuvos vadovo Algirdo Mykol...
Algirdo Brazausko biografija: po studijų darbo Lietuvoje klausimas išspręstas anksčiau nei bendramokslių (465)
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistoje pirmojo atkurtos Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko biografijoje „Žmogus, jungęs epochas“ į šį politiką siūloma pažvelgti kaip į asmenybę, kuri buvo veikiama to meto politinių, socialinių ir ekonominių aplinkybių.
Juozo Baltušio dienoraščiai (IV dalis). Dvi žmonių gyvybes nusinešusios katastrofos, apie kurias buvo tylima (319)
Juozas Baltušio literatūriniai veikalai turėjo neginčijamą vertę. Praėjus 25 metams po rašytojo mirties, paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat savo mirties 1990-aisiais rašė ir labai įdomius kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas.
Per Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio metines, Prancūzijos prezidentas E. Macronas pasakė ilgą kalbą, kurios potekstėje buvo priekaištaujama JAV prezidento D. Trumpo „Padaryk Ameriką vėl didžią“ politikai, jo didžiavimuisi, jog jis yra nacionalistas.