„Sutarta lygiai tas pats, ką sutariam ir kiekvienais metais, palaikyti tik su Vyriausybe suderintus pasiūlymus. Įpareigojimas visiems partijos nariams, tokia pati formuluotė kaip ir pernai“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Prezidiumas nepritarė J. Razmos siūlymui STT numatyti papildomas lėšas
Taip pat, anot G. Landsbergio, Prezidiumas nepritarė Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos siūlymui kitų metų biudžete papildomai Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) numatyti 373 tūkst. eurų. Užsienio reikalų pirmininko teigimu, šį siūlymą J. Razma, kaip ir kiti konservatoriai registravę pasiūlymus biudžetui, gali atsiimti dar iki parlamento plenarinio posėdžio antradienį arba biudžeto priėmimo metu.
„Prezidiumas išsakė poziciją, kad nepritariama yra šiam pono Razmos teikimui. (...) Nebent Vyriausybė pritartų, bet kadangi premjerė pasakė, kad yra numatytas finansavimo didinimas STT kitose eilutėse, buvo tai aptarta ir su STT vadovu, premjerė pati tai yra aptarusi“, – sakė TS-LKD pirmininkas.
„Tokio finansavimo padidinimo, koks konkrečiai yra numatytas pono Razmos, STT nėra išsakiusi. Apsikeitėme nuomonėmis ir protokole yra įrašyta, kad Prezidiumas nusprendė nepritarti šiam pasiūlymui, išklausius Vyriausybės, finansų ministrės pozicijas. Kaip toliau darys ponas Razma, čia jau yra jo reikalas“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija, numatoma gruodžio 5 d.
Kritikuoja socialdemokratų siūlymą dėl gynybos obligacijų: tai nėra tvaru
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kritikuoja socialdemokratų siūlymą finansavimą gynybai didinti išleidžiant gynybos obligacijas. Valdančiosios partijos pirmininkas pažymi, kad obligacijos nėra tvarus kelias, ieškant finansavimo ilgalaikiams krašto apsaugos projektams.
„Tai lygiai tas pats skolinimasis, kuris patenka į Mastrichto apribojimus. Tai nėra tvaru, o tvaru yra tai, kas gali išsilaikyti ilgai. Skolinimasis, dažniausiai, yra investicijai, o ne ilgalaikiam reikalingam finansavimui“, – žurnalistams penktadienį po prezidiumo posėdžio teigė G. Landsbergis.
Jis taip pat pažymėjo, kad skola kaip investicija gali būti naudojama konkretiems projektams įgyvendinti – pavyzdžiui, karinės bazės įrengimui.
„Bet jei norime išlaikyti šauktinių kariuomenę, tam reikalingas nuolatinis valstybės įsipareigojimas, kuris neįmanomas iš skolos. Todėl, kad, pasikeitus skolos sąlygoms, visa tos politikos sritis sugriūtų. Kitaip tariant, nei mokytojų atlyginimų, nei pensijų, nei kitų tokių ilgalaikių einamųjų įsipareigojimų valstybė nedaro iš skolos“, – pridūrė politikas.
ELTA primena, kad socialdemokratų partija šią savaitę Finansų ministerijai pateikė siūlymą išleisti gynybos obligacijas kaip alternatyvą skolinimuisi krašto apsaugos reikmėms iš užsienio rinkų. Pasak jų, pasiūlius rinkos sąlygas atitinkančias palūkanų normas, gynybos obligacijos būtų patrauklios ir ekonomiškai, o kartu leistų gyventojams išreikšti savo patriotinę valią ir tiesiogiai prisidėti prie paramos krašto apsaugai, sako socialdemokratai.
Kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti 2,75 proc. BVP.
Praėjusiais metais gynybai skirti 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, įvertinusi opozicijos siūlymą pažymėjo, kad nors šis socialdemokratų siūlomas finansavimo šaltinis nebūtų tvarus, jį būtų galima svarstyti kaip papildomą priemonę.
