Kaip posėdžio išvakarėse Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, parlamentarai sieks išsiaiškinti, ar legalią migraciją užtikrinantys mechanizmai yra pakankami nacionalinio saugumo atžvilgiu. Todėl, pasak jo, posėdyje dalyvaus pagrindinės institucijos, atsakingos už migracijos politiką – Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Užsienio reikalų ministerijos (URM), Migracijos departamento atstovai.
„Aptarsime tendencijas ir užsieniečių skaičius Lietuvoje, kokia yra skaičių dinamika. Be jokios abejonės, aiškinsimės mechanizmą, kaip veikia legali migracija, ir ar tas mechanizmas yra pakankamas įvertinti visas rizikas nacionalinio saugumo požiūriu“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Jis nurodė, kad komitetai analizuos ir išorės paslaugų teikėjų centrų atidarymo tvarkas – įsigilinti į pastarąjį klausimą paskatino ankstesni ministerijų sprendimai atidaryti tokį centrą Nigerijoje.
„Šiuo atveju aptarsime, kaip priimami sprendimai įsteigti tokius centrus – ar tiesiog kažkokia ministerija parekomenduoja, ar yra kažkoks vertinimas padaromas ir tuo pačiu nacionalinio saugumo požiūriu. Įsivertinsime visus šiuos dalykus“, – dėstė Seimo narys.
Be to, L. Kasčiūno teigimu, Seimo nariai vertins, ar už užsieniečių įdarbinimą atsakingos įstaigos tinkamai atlieka darbo rinkos vertinimą.
„Vyksta legali migracija, suprantant, kad gali reikėti darbo jėgos. Bet ar tinkamai vertinamas vidinės rinkos pajėgumas rasti darbo jėgos Lietuvoje? Ar teisingai atliekamas tyrimas? Aiškinsimės, kaip yra prižiūrimi migrantai Lietuvoje – ar moka mokesčius, ar pakankamai moka, ar užtikrinama pakankama kontrolė“, – posėdžio darbotvarkės klausimus vardijo NSGK vadovas.
Politikas neatmetė, kad bendrame NSGK ir URK posėdyje gali gimti įstatyminės iniciatyvos, kuriomis būtų griežtinama imigracijos politika.
„Pabandysime pasižiūrėti ir įsivertinti nacionalinio saugumo požiūriu, ar nereikėtų kažkokių truputėlį griežtesnių sprendinių“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
„Gal dar per drąsu kalbėti (apie galimus įstatymų projektus – ELTA). Bet jeigu tikrai matysime, kad yra kažkur landos, kurios neleidžia užtikrinti srautų kontrolės – be jokios abejonės, būsiu pirmas, kuris pasiūlys reikalingas pataisas“, – patikino jis.
Migracijos departamentas anksčiau informavo, kad per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį maždaug 6 tūkst. išaugo Lietuvoje gyvenančių užsienio valstybių piliečių skaičius. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 195 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų mūsų šalyje buvo 189 411. Skelbiama, kad ženkliai pagausėjo šalyje gyvenančių baltarusių, nežymiai – rusų.
