„Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo straipsnio nuostatas, jūsų kreipimąsi dėl kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo nagrinėjo Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Specialioji ekspertų komisija. Ji pateikė siūlymą informacijos neišslaptinti jokia apimtimi“, – teigiama B. Mateliui adresuotame laiške, su kuriuo susipažino ir Elta.
Be to, rašte teigiama, kad „kriminalinės žvalgybos informacijos perdavimas kitiems subjektams turi būti griežtai siejamas su tolimesniu jos panaudojimu, objektyviai teisiškai būtinas ir pagrįstas bei visiškai atitikti kriminalinės žvalgybos įstatymo“ aspektus. Tad pasak STT specialistų, medžiagos, susijusios su A. Stončaičiu, atskleidimas parlamento komisijos nariams nebūtų nei objektyviai pateisinamas, nei užtikrintų asmens lygiateisiškumą.
Į tarnybas kreipęsis ir neigiamą atsakymą gavęs B. Matelis sako, kad nesupranta STT argumentų, susijusių su tam tikru tolimesniu informacijos panaudojimu. Konservatorius svarsto, jog komisijos nariams nepateikiama slapta informacija dėl to, jog A. Stončaitis vis dar gali būti specialistų akiratyje.
„Žinome, kad ten yra kažkokia Kriminalinės žvalgybos (informacija – ELTA), pats pirmininkas bėga nuo atsakomybės ir paaiškinti kažką savo rinkėjams ir visai komisijai atsisako, ir mes dar gauname užuominą, kad tos medžiagos negalima atskleisti, nes ji gali būti realizuota. Man toks įspūdis susidaro, kad gal dar iki šiol poną Stončaitį seka, stebi su kuo jis palaiko ryšius, galbūt tie ryšiai yra išlikę ir laukia momento, kada ponas Stončaitis paslys eilinį kartą. Kaip mums su tokiu pirmininku dirbti?“, – Eltai kalbėjo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas.
Jis apgailestavo, jog Antikorupcijos komisijai teks dirbti, jo vertinimu, itin sudėtingomis sąlygomis, mat A. Stončaitis neįsiklauso į narių raginimus paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir išsklaidyti abejones, kilusias ne tik parlamentarams, bet ir rinkėjams.
„Mūsų Antikorupcijos komisija dabar yra labai keistoje situacijoje. Iš vienos pusės, mes žinome – ir visa Lietuva žino – kad Kriminalinė žvalgyba turi kažkokios informacijos apie mūsų komisijos pirmininką. Turi, bet tos informacijos neduoda. Pats komisijos pirmininkas pateikti tą kažkokią informaciją apie tai, kokie ryšiai jį su kažkuo sieja, (...) irgi atsisakė“, – pasakojo jis.
Paklaustas, kokių veiksmų jis ar Antikorupcijos komisijos nariai imsis dabar – kai STT nesutiko išslaptinti informacijos apie A. Stončaitį, B. Matelis teigė besiviliantis, kad komisijos pirmininkas surengs viešą spaudos konferenciją ir paaiškins visas istorijos aplinkybes. O siekiant sklandaus komisijos darbo, pirmininkas turėtų nusišalinti nuo pareigų, tikino konservatorius.
„Kviesčiau poną Stončaitį vis tik rimčiau pasižiūrėti – tai nėra privatus jo gyvenimas, tai jau yra viešas gyvenimas“, – ragino politikas.
Tačiau, pažymėjo jis, jeigu įvykiai klostysis ta pačia vaga, Antikorupcijos komisijos nariai spręs, ką toliau daryti – svarstoma vėl kreiptis į Seimo pirmininkę, taip pat išreikšti nepasitikėjimą A. Stončaičiu. Visgi, akcentavo B. Matelis, sprendimai dėl tolimesnių veiksmų bus priimti iki antradienio.
„Dabar galime kreiptis į Seimo pirmininkę, nes ji turi teisę susipažinti su ypač slapta informacija. Plius, ji yra Seimo pirmininkė, o Stončaitis yra komisijos pirmininkas. Ji pasirašo įsakymus dėl skyrimo. Gal ji galėtų viena susipažinti ir įvertinti tą žvalgybinę informaciją?“, – svarstė parlamentaras.
„Yra variantas, toks radikaliausias – komisija gali išreikšti nepasitikėjimą komisijos pirmininku. (...) Jeigu komisija į posėdžius nesirinks, kol Stončaitis nepadarys kažkokių žingsnių – ką tada, atsidursime aklavietėje, nebedirbsime visiškai. Bet aš tikrai nenoriu ir neraginsiu komisijos narių žengti tą visiškai radikalų žingsnį“, – sakė B. Matelis.
ELTA primena, kad klausimai dėl A. Stončaičio reputacijos kilo po to, kai naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekdami išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
Anksčiau VSD pateikė išvadą, kurioje teigiama, kad komisijos pirmininkas turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir neprivalėjo tikrintis poligrafu, tačiau valdančiųjų atstovų toks atsakymas neįtikino. Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kad po institucijų išaiškinimų konservatoriams vis dar kyla klausimų dėl A. Stončaičio atvejo. Pasak politiko, VSD ir policijos departamentas atsakė taip, kad ir ypač kvailiems būtų aišku, kad šioje istorijoje padėtas taškas.
