Pastaruosius pokyčius numatančias Valstybės tarnybos įstatymo pataisas pirmadienį registravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, įstatymo projektu siekiama atliepti visuotinės gynybos principą ir siekti, kad kuo didesnė visuomenės dalis būtų informuota apie pilietinį pasipriešinimą, pasirengimą visuotinei mobilizacijai bei karo padėčiai.
Projektu siūloma papildyti priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus ir numatyti, kad pradėjusieji eiti pareigas valstybės tarnyboje turėtų išklausyti įvadinę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos bei karo metu mokymų programą.
Pastarasis reikalavimas galiotų ir tiems karjeros valstybės tarnautojams, įstaigų vadovams, politinio ir asmeninio pasitikėjimo tarnautojams, kurie jau šiuo metu užima atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje. Išimtis būtų taikoma tik anksčiau mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursą išklausiusiems darbuotojams.
Reikalavimams išpildyti, pareigūnai turėtų vienerius metus, o programą išklausiusieji gautų tai įrodantį sertifikatą.
L. Kasčiūno teigimu, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas jau nuo 2006 m. organizuoja ir vykdo mobilizacinius mokymus, tačiau iki šiol ši programa buvo privaloma tik į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įtrauktiems asmenims.
„Turint omeny dabartinę geopolitinę ir saugumo situaciją regione, žinių apie mobilizaciją, tai priimančiosios šalies paramą ir pilietinį pasipriešinimą turi įgyti visi valstybės tarnautojai. Kiekvienas jų privalo žinoti, kaip elgtis mobilizacijos ir karo metu“, – nurodo NSGK pirmininkas.
NSGK pirmininko siūlymu, Seimui apsisprendus, įstatymas įsigaliotų jau nuo kitų metų sausio 1 d.
