Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad liepos mėnesį, kai Lietuva ruošėsi netrukus įvyksiančiam Vilniaus NATO viršūnių susitikimui, KT buvo pateiktas 35 Seimo narių pasirašytas skundas.
Juo ginčytas Vyriausybės nutarimas, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą. Tai reiškia, kad kinų programinės ir kompiuterinės įrangos gamintojai negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Paaiškėjo, kad parašus rinko Petras Gražulis, tačiau jis Delfi sakė, kad idėja – ne jo, o advokato G. Kaminsko, kuris kreipėsi į jį.
„Advokatas P. Kaminskas kreipėsi į mane, paprašė surinkt... Matyt, pas jį kreipėsi įmonės. Įmonės, kurios prekiauja, matyt, su Kinija, jos ir apmokėjo advokatą. Aš taip galvoju. Advokatas kreipėsi į mane, matyt, aš taip galvoju, įmonės kreipėsi į advokatą ir paruošė kreipimąsi į KT. Taigi kreipėsi ne į Rusijos, ne į Kinijos“, – taip Delfi kalbėjo P. Gražulis.
Tuo metu G. Kaminskas Delfi aiškino, kad jis Seimo nariams teikia įvairias idėjas, kas gali būti apskųsta KT, yra atstovavęs Seimo narių grupėms ir anksčiau.
Advokatų kontora teigia, kad yra ne prie ko
G. Kaminskas yra save ryžtingu verslo partneriu įvardijančios advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatas.
Delfi kreipėsi į „TGS Baltic“, klausdama, ar tai, jog P. Gražulis teigia, kad nemokėjo už advokato paslaugas, reiškia, kad skundas rašytas advokatų kontoros sąskaita. Taip pat Delfi prašė aiškiai ir suprantamai paaiškinti, kodėl „TGS Baltic“ siekė, kad Kinijos programinės ir kompiuterinės tiekėjai galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Tačiau advokatų kontora patikino, kad „TGS Baltic“ nesusijusi su Seimo narių prašymu KT.
„Kadangi šis skundas nebuvo rengiamas mūsų kontoros, negalime įvertinti, kiek kainuotų jo paruošimas. Tokius duomenis galime patikslinti, tik gavę konkretų užsakymą ir išanalizavę aplinkybes“, – teigiama atsakyme.
„Užtikriname, kad jūsų nagrinėjami veiksmai neatspindi mūsų kontoros interesų ir vertybių“, – aiškinama komentare.
Lingė siūlo išsiaiškinti, kas yra tikrieji užsakovai
Ketvirtadienį išsiųstame laiške Antikorupcijos komisijai M. Lingė rašo, kad precedentas, kai Seimo narių vardu kreipimasis į KT inicijuojamas ir parašomas advokato, nežinant kas yra tikrieji užsakovai bei naudos gavėjai, kuria neskaidrumo ir galimos korupcijos regimybę, kurią būtina išsiaiškinti.
M. Lingė komisijai siūlo išsiaiškinti, ar už Lietuvos saugumą atsakingoms institucijoms yra žinomos interesų grupės bei jų siekiai pakeisti teisinį reguliavimą dėl Kinijos, ar nedeklaruojant P. Gražulio ir G. Kaminsko susitarimo nebuvo pažeistas Lobizmo įstatymas.
Parlamentaro laiške komisijai taip pat siūloma pasidomėti, kieno interesų naudai veikė advokatas, inicijuodamas ir parengdamas kreipimąsi į KT, taip pat siūloma pasidomėti Seimo narių parašų rinkimo aplinkybėmis, nes kai kurie parlamentarai viešai teigė, kad jiems iki galo nebuvo paaiškinta, dėl ko jie pasirašo.
M. Lingė primena, kad valstietė Ligita Girskienė apskritai neprisiminė dėjusi parašą, o ekspremjeras Algirdas Butkevičius LRT teigė, kad renkant parašus galėjo būti taikoma apgaulė – kelta abejonė, ar parašai, kurie buvo renkami dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimui, nebuvo panaudoti kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.
Anot Seimo nario, tai – svarbūs epizodai, kurie meta šešėlį ir kelia klausimą, kaip buvo renkami parašai, kuriais buvo bandoma antikonstituciniu pripažinti Vyriausybės nutarimą.
Komisijai konservatorius siūlo domėtis ir tuo, kodėl kreipimasis į KT nebuvo registruotas Seimo dokumentų valdymo skyriuje, nebuvo siunčiamas oficialiai per Seimo kanceliariją. Taip pat – kodėl apie Seimo narių kreipimąsi į KT informacijos viešai nepaskelbė Seimo informacinių ryšių grupė.
Širinskienė: kyla daug klausimų
Antikorupcijos komisijos narė Agnė Širinskienė Delfi sakė, kad nėra dažnas atvejis, kad advokatai Seimo nariams siūlytų kreiptis į KT.
„Kad kažkas kitas iškeltų mintį apie galimą pažeidimą – taip gali būti. Bet kai atnešamas parengtas tekstas, tai kelia klausimus, kodėl advokatas, kuris nėra „Caritas“, o yra siekiantis uždirbti, staiga teikia tokias paslaugas Seimo nariams ir atneša parengtą tekstą“, – teigė ji, pabrėžusi, jog įdomiausia šioje istorijoje – kas šį kreipimąsi iš tiesų užsakė.
A. Širinskienės žiniomis, rinkoje už parengtą kreipimosi į KT tekstą gali būti mokama apie 10 tūkst. eurų.
„Nesakau, kad šiuo konkrečiu atveju tokia suma buvo, bet galime įsivaizduoti to darbo vertę. Todėl man daug klausimų kyla, kieno paskatintas advokatas atėjo ir aš tikrai sunkiai patikėčiau, kad tai buvo tiesiog surasta teisinė idėja, kuri buvo pristatyta Seimo nariams“, – teigė ji.
Politikė akcentavo, kad tam, jog KT priimtų skundą, jį reikia parengti kokybiškai, o iš 600 skundų per metus KT priima nagrinėti apie 20.
Stončaitis: advokatas ar ne advokatas – nesvarbu
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis buvo vienas iš 35 Seimo narių, padėjusių parašą po kreipimosi į KT tekstu.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Delfi sakė ne itin gerai prisimenantis kreipimosi pasirašymo aplinkybes. Paklaustas ar P. Gražulis jam paaiškino, dėl ko ketinama kreiptis, A. Stončaitis teigė to negalintis pasakyti.
„Nepamenu, nežinau (…) Bet aš nesuprantu, ko jūs labai stebitės – juk ne kažkur pasirašyta, o į KT. Nemanau, kad kažkas turėtų uzurpuoti teisę kreiptis į KT“, – kalbėjo jis.
Delfi atkreipus dėmesį į tai, kad kreipimosi iniciatoriumi save įvardijo advokatas G. Kaminskas, A. Stončaitis sakė, kad tai nesvarbu.
„Manau, kad kai kreipiamasi į KT, nesvarbu – advokatas, ne advokatas – yra KT. Yra piliečio bet kurio teisė kreiptis, o Teismo prerogatyva priimti nagrinėti arba nepriimti“, – kalbėjo jis.
Griškevičius: pamoka ateičiai
Kitas demokratų frakcijos narys Domas Griškevičius Delfi pasakojo, kad parašo prašė P. Gražulis, sakydamas, kad jam labai nedaug parašų reikia surinkti norint kreiptis į KT.
„Mes stovėjome grupelėje, pradžioje nepasirašėme, bet kai jis priėjo dar kartą, tada pasirašėme. Aš jau pats sau priekaištauju – žinojau teorijoje, kad su Petru nereikia susidėti, o dabar jau ir praktikoje žinau. Kitą kartą reikia atsakingiau žiūrėti“, – neslėpė jis.
Pasak D. Griškevičiaus, apie kreipimosi turinį tąsyk daug kalbų nebuvo – P. Gražulis esą sakė, kad nori patikrinti vieno neseniai priimto įstatymo konstitucingumą, o jis su kolegomis tame nieko blogo nematė. Ar P. Gražulis minėjo Kiniją, ar ne, parlamentaras prabėgus tiek laiko sakė nebeprisimenantis.
„Pamoka ateičiai, kad reikia pasidomėti daugiau, ypač jei Petras ateina“, – sakė jis.
Parašą ant kreipimosi padėjusi valstietė Guoda Burokienė Delfi teigė, kad kreipimosi tikslas buvo patikrinti, ar Vyriausybė neperžengė įgaliojimų.
„O kas ten jį rašė, nebuvo to pasakyta. Jis (P. Gražulis – aut.) paaiškino, kad nori išsiaiškinti, kodėl tik Kinija, o ne kitos nedemokratinės šalys“, – sakė ji.
Pasak Seimo narės, jos nuomone, išsiaiškinti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai visada gerai, ji paminėjo pavyzdį, kai opozicijai kreipusis į KT prieštaraujančiu Pagrindiniam įstatymui buvo pripažintos Švietimo įstatymo nuostatos.
„Be abejo, žinoma, kilo abejonių. Bet negali įtarinėti kolegų, kad jie yra piktybiški, tada niekuo nebegalėsi pasitikėti“, – paklausta, ar galiausiai jai nekilo abejonių dėl pastarojo kreipimosi, sakė G. Burokienė.
Į KT skundą pateikusių Seimo narių grupės atstovais įvardinti keturi Seimo nariai: P. Gražulis, V. Ąžuolas, M. Puidokas ir D. Kepenis.
Puidokas yra Delfi sakęs, jog jam P. Gražulis įvardijo, kad siekia patikrinti Vyriausybės priimtų sprendimų konstitucingumą, o jis dokumentą pasirašė, nes visada yra aršus Vyriausybės sprendimų priešininkas.
„Tai šioje vietoje mano atsakomybė ir kaltė, kad aš neįsigilinau detaliai dėl ko yra klausimas“, – teigė jis.
Kepenis: kinams nereikėtų iškart sakyti „ne“
Tuo metu valstietis D. Kepenis Delfi aiškino nepritariantis valdančiųjų norui gadinti Lietuvos santykius su Kinija.
„KT turėjo atsakyti, ar teisėta veikla yra trukdyti mūsų santykiams su Kinija. Klausimas buvo labai paprastas – ar mes sutinkame tolia eskaluoti nesantaiką su Kinija, trukdyti mūsų verslui, ar ne, žinoma, sakiau kad nesutinkame ir prašome KT padaryti išvadą ir tiek“, – sakė jis.
Delfi pastebėjus, kad kreipiamasi susijęs su kiniškų įmonių galimybėmis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje, o ne pagalba lietuviškoms įmonėms, D. Kepenis sakė, kad traktuoti galima įvairiai. Politiko nuomone, net ir kinams nereikėtų iškart sakyti „ne“. D. Kepenis pabrėžė nebe pirmus metus kalbantis apie tai, jog konservatoriai padarė viską, kad sugadintų Lietuvos ir Kinijos santykius. „Ta intencija mes ir pasirašėme“, – teigė jis.
Su V. Ąžuolu Delfi susisiekti nepavyko, bet savo feisbuko paskyroje šis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas pareiškė, kad šiuo klausimu išgirdus žodį „Kinija“ keliama audra stiklinėje.
„Bet nukreipti temą nuo nekilnojamo turto apmokestinimo, kuomet turtuoliams mažinami o vargšams užkraunami mokesčiai sena konservatorių taktika...“, – išvadą daro Seimo narys.
Priminė seną Lietuvos ir Kinijos sutartį
Seimo narių pateiktame skunde KT buvo reiškiama nuomonė, kad Vyriausybei yra suteikta teisė plačiai, nenagrinėjant konkretaus rinkos subjekto teisinės situacijos, pašalinti jį iš rinkos.
Be to, anot skundo, ginčijamais teisės aktais Vyriausybei suteikiama teisė nesuderinus su įstatymų leidėju ir prezidentu priimti sprendimą dėl esminių užsienio politikos klausimų.
Dokumente teigiama, kad sprendimas „ženkliai iškreipia sąžiningą konkurenciją viešųjų pirkimų rinkoje“, aiškinama, kad į sąrašą neįtrauktos kitos valstybės, pripažintos grėsme tarptautiniam saugumui.
Kreipimesi atkreipiamas dėmesys, kad tebegalioja 1994 metais tarp Kinijos ir Lietuvos pasirašyta sutartis, kurioje abi pusės pasižadėjo skatinti viena kitos investicijas savo teritorijoje, o tai reiškia – nediskriminuoti investuotojų.
„Ši sutartis nėra denonsuota, ji taikoma abiejų šalių verslo subjektų atžvilgiu (…) Vyriausybės nustatytas ginčijamas reglamentavimas sutarties nuostatas pažeidžia, nepagrįstai ir neteisėtai užkerta kelią Kinijos Liaudies Respublikos investuotojams vykdyti verslą Lietuvos Respublikoje“, – rašoma dokumente.
Įvertinęs prašymą KT jo nagrinėti nepriėmė.
