„Kinijos interesų lobizmas kai kam Seime svarbiau už šalies nacionalinį saugumą. Tuo metu, kai Lietuva tiesė kilimus didžiausio saugumo aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje, grupė Seimo narių Lietuvos saugumo interesus tyliai ginčijo KT, siekdami apginti Kinijos interesus į teisę Lietuvoje plačiai diegti kompiuterines sistemas“, – trečiadienį feisbuke rašo M. Lingė.
Politikas priminė, kad Vyriausybė 2022 m. kovo mėn. 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo Kiniją įtraukė į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu bei Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.
„Tai nepatiko daliai Seimo narių, kurie dėl to kreipėsi į KT. Tyliai, be jokių viešų pranešimų. Tai nėra būdinga – paprastai besikreipiantys plačiai iškomunikuoja kreipimosi faktą. Tik ne šiuo atveju, kai norėta apginti Kinijos interesus, bet tuo pačiu ir likti nepastebėtiems“, – konstatuoja jis.
Pasak konservatoriaus, už Kinijos interesų gynimą svarbiau, kad tuo pačiu metu kvestionuojami Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, kuriais norima apsaugoti šalį nuo nepatikimų sistemų.
Pasak jo, KT prašymo nagrinėti nepriėmė.
„Tokių Seimo narių buvo ne mažiau kaip 29, tačiau kas jie – nežinome, nes kreipimasis KT pasiekė net ne per Seimo dokumentų valdymo sistemas. Ir tai ydinga praktika. Visuomenė turėtų teisę žinoti bylas inicijuoti norinčius viešus asmenis ir tais atvejais, kai KT nepriima nagrinėti“, – rašo jis.
Vienas iš dokumentą pasirašiusių Seimo narių – Mindaugas Puidokas Delfi trečiadienį sakė, kad kreipimosi iniciatorius buvo su juo Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis P. Gražulis.
Gražulis: advokatas kreipėsi į mane
P. Gražulis su Delfi kalbėjo pakeltu tonu, o į klausimus atsakinėjo klausimais. Jis teigė, kad po Seimo narių kreipimosi į KT platinęs pranešimą spaudai, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kaip jis buvo platinamas.
„Bet niekam neįdomus buvo, gi Delfi niekada mano pranešimų neplatina. Čia jūs galvojate, kad aš kažką slaptai dariau? Ko jūs kabinatės atsiprašant prie menkniekio? Ne į Kinijos, Rusijos, Irano ar Šiaurės Korėjos teismą kreipiausi, o į Lietuvos. Negalima kreiptis?“, – klausė jis.
Kadangi ant Seimo narių KT pateikto dokumento buvo advokato Gyčio Kaminsko pavardė, Delfi Seimo nario teiravosi, kas apmokėjo jo paslaugas. P. Gražulis ėmė pasakoti, kad G. Kaminskas pats kreipėsi į jį.
„Advokatas P. Kaminskas kreipėsi į mane, paprašė surinkt... Matyt, pas jį kreipėsi įmonės. Įmonės, kurios prekiauja, matyt, su Kinija, jos ir apmokėjo advokatą. Aš taip galvoju. Advokatas kreipėsi į mane, matyt, aš taip galvoju, įmonės kreipėsi į advokatą ir paruošė kreipimąsi į KT. Taigi kreipėsi ne į Rusijos, ne į Kinijos“, – taip Delfi kalbėjo P. Gražulis.
Kaminskas: teikiu įvairias idėjas
Delfi susisiekė su minėtu advokatu – šis neneigė parlamentarui pasiūlęs šią idėją.
„Yra problema su tuo, kad į sąrašą, kurį Vyriausybė patvirtino, nėra įtrauktos tokios valstybės kaip Iranas, Šiaurės Korėja, ar kitos valstybės, kuriose galima laikyti, kad nėra demokratijos, o yra diktatūros. Pagrindinė problema buvo kompetencijų atskyrimo klausimas tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros, buvo norima atiduoti KT verdiktui, kad išaiškintų šitą situaciją, ar saviveikla gali būti toleruojama tokio lygio valstybės institucijų veikloje, ar ne“, – sakė jis.
Teisininkas teigė buvęs kreipimosi į KT teksto rengėju ir pripažino, kad ne P. Gražulis į jį kreipėsi, o jis pats – į P. Gražulį.
„Iniciatoriumi negaliu būti – Seimo nariai pripažįsta ir pasirašo. Ne, tai be abejo, kad ne P. Gražulis į mane kreipėsi“, – sakė jis.
Anot teisininko, jis Seimo nariams teikia įvairias idėjas, kas gali būti apskųsta KT, yra atstovavęs Seimo narių grupes ir anksčiau.
„Esmė yra kokia – iškeli problemą ir ta problema aktuali ar neaktuali Seimo nariams. Jei teisinė problema aktuali, jie susirenka parašus ir aš galiu jiems atstovauti. Jei problema neaktuali, taip ir lieka viskas už borto“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, koks buvo jo interesas inicijuoti paklausimą dėl Kinijos, P. Kaminskas sakė, kad jis buvo susijęs su „praslydusia informacija, jog kai kurie Seimo nariai užsiima kabutėse lobistine veikla atstovaudami tam tikras Amerikos įmones ir viešai proteguoja jų interesus“.
Kurie Seimo nariai taip daro jis atsakyti nenorėjo.
„Ta informacija buvo vieša. Aš tada pradėjau galvoti, kodėl taip atsitiko ir kodėl Seimo nariai užsiima tokiu dalyku. Tada paaiškėjo, kad iš tikrųjų išeliminavus tam tikruose pirkimuose, jų neatskleisiu, vienus, vietoje jų iškarto siūlomi tris kartus brangesni produktai iš kitų rinkų. Tai yra komercinis, o ne teisinis klausimas“, – kalbėjo jis.
Jis sutiko, kad valstybės gali nustatyti savo santykius su kitomis, ypač nedemokratiškomis šalimis, tačiau pabrėžė, kad niekas neatima Seimo nariams teisės jį apskųsti aukščiausiai teisinei institucijai – KT.
Pokalbyje jis patikino su Kinijos įmonėmis jokių ryšių neturintis. „Nesu ir atstovavęs Kinijos įmonėms“, – aiškino jis.
Ši idėja, anot jo, jam kilo dėl to, kodėl Vyriausybė tokį sprendimą priėmė dėl Kinijos, o ne dėl Šiaurės Korėjos, Irano. „Man buvo keistas pasirinktinis teisingumas ar pasirinktinė atranka, čia myliu, čia nemyliu, o strategiškai mąstant turėjo būti pagal tam tikrus kriterijus sudarytas nedemokratinių valstybių sąrašas“, – mano jis.
Pasirašė opozicijos atstovai
KT atstovė spaudai Giedrė Maksimaitytė pažymėjo, kad visas kreipimasis Teismo puslapyje buvo skelbiamas nuo gavimo dienos ir iš jo pašalintas tuo metu, kai KT priėmė neigiamą sprendimą.
Ji Delfi trečiadienį pateikė visą Seimo narių kreipimosi tekstą, kurį pasirašė 35 Seimo nariai. Dokumentas Teisme gautas liepos 3 dieną.
Kreipimąsi į KT pasirašė „valstiečiai“ Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Deividas Labanavičius, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Dainius Kepenis, Guoda Burokienė, Ligita Girskienė, Eugenijus Jovaiša, Asta Kubilienė.
Taip pat jį pasirašė Darbo partijos atstovai Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Vigilijus Jukna, Valdemaras Valkiūnas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Jonas Pinskus, Petras Gražulis, Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Mindaugas Puidokas, Aidas Gedvilas, Beata Pietkiewicz, Česlavas Olševskis, Rita Tamašunienė, Artūras Skardžius.
Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ dirbantys Zenonas Streikus, Vilija Targamadzė, Algirdas Butkevičius, Algirdas Stončaitis, Linas Kukuraitis, Domas Griškevičius, Laima Nagienė ir Socialdemokratų frakcijos nariai Tomas Bičiūnas ir Vidmantas Kanopa.
Iš viso – 35 Seimo nariai.
Parašų tikrumą savo parašu patvirtino Seimo pirmininkės pavaduotojas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas. Jis Delfi sakė, kad dokumentą jam atnešė P. Gražulis.
Jo teigimu, iniciatyvos tekstui jis nepritaria. „Man atrodo, kad mano nuostatos Kinijos atžvilgiu visiems yra labai aiškios“, – sakė jis.
Puidokas: iniciatorius buvo Gražulis
Dokumentą teikiant KT Seimo narių grupės atstovais įvardinti keturi Seimo nariai: P. Gražulis, V. Ąžuolas, M. Puidokas ir D. Kepenis. M. Puidokas Delfi sakė nebuvęs kreipimosi iniciatorius, kuris rinko parašus – tai darė P. Gražulis.
„Reikia jam tą klausimą uždavinėti, kodėl jis viešino ar neviešino kreipimąsi. Kai parašus rinko, buvo įvardinta, kad jis turi siekį patikrinti Vyriausybės priimtų sprendimų konstitucingumą. Ir kadangi aš visada esu aršus Vyriausybės priimtų sprendimų priešininkas, tai aš tą jo parašytą dokumentą ir pasirašiau. Tai šioje vietoje mano atsakomybė ir kaltė, kad aš neįsigilinau detaliai dėl ko yra klausimas“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto M. Puidokas teigė nepritariantis Kinijos prilyginimui šalių, kurios vykdo aktyvius karo veiksmus.
„Akivaizdu, kad klausti KT buvo pagrįstas sprendimas“, – mano jis.
Aiškino, kad reguliavimas ydingas
Rugsėjo 7 dieną KT buvo išplatinęs pranešimą, tačiau jis, regis, liko nepastebėtas. Pranešime buvo nurodyti parlamentarų ir KT argumentai.
Kaip buvo rašoma pranešime, į KT besikreipusių Seimo narių nuomone, minėto Vyriausybės nutarimo nuostata pažeidžiamas „konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, draudžiantis „nustatyti konstituciškai nepagrįstą diferencijuotą teisinį reguliavimą, nes atskiriems rinkos dalyviams užkertamas kelias dalyvauti Lietuvos viešųjų pirkimų rinkoje, nors kitiems subjektams to daryti nedraudžiama“.
Neva toks Vyriausybės nustatytas diferencijuotas teisinis reguliavimas niekaip nėra pagrįstas konstituciškai svarbiu tikslu ir yra neproporcingas.
Jie bandė įrodyti, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas yra ydingas, nes Vyriausybei suteikiama teisė pačiai, nesuderinus su įstatymų leidėju ir Prezidentu, priimti sprendimą dėl užsienio politikos esminių klausimų, pačiai nustatyti, kokios valstybės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Be to, pareiškėja prašyme teigė, kad ginčytu Vyriausybės nutarimu ji, nesilaikydama Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, nesuderinusi su įstatymų leidėju ir Prezidentu, priėmė sprendimą dėl užsienio politikos esminių klausimų, t. y. į Valstybių ar teritorijų, kurių asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą įtraukė Kinijos Liaudies Respubliką“, – buvo rašoma KT pranešime.
KT savo ruožtu pažymėjo, kad pareiškėja neatsižvelgė į tai, kad Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje, kur Seimas suformulavo poziciją dėl Kinijos.
„Be kita ko, pažymėdamas tai, kad Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams, kad ši valstybė remia privataus kiniško verslo plėtrą Vakaruose, kartu įpareigodama jį veikti jos naudai, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą ir perdavimą jos vyriausybei, ir kad tai sudaro prielaidas stabdyti Vakarų valstybių ekonominę ir technologinę pažangą, ardyti vienybę ir mažinti savarankiškumą, šnipinėti, todėl šios tendencijos kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui“, – konstatavo KT.
