Tai numatantį Seimo nutarimo projektą pasirašė 23 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, 12 Socialdemokratų darbo frakcijos, 7 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, 6 Tvarka ir teisingumo frakcijos nariai bei liberalas Jonas Varkalys.

Pats A. Kubilius sako, kad projekte yra „apstu faktinių klaidų“, o ši valdančiųjų iniciatyva nukreipta konkrečiai prieš Ingridą Šimonytę, kuri minima tarp galimų kandidatų 2019-aisiais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus siūloma suteikti Biudžeto ir finansų komitetui, kuris turėtų atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti išvadą Seimui iki 2018 metų balandžio 1 dienos.

Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujantis „valstietis“ Stasus Jakeliūnas po nutarimo projektu nėra pasirašęs, jo taip pat neparėmė ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Nutarimo projekte teigiama, kad Lietuva 2009-2012 metais skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), valdžios sektoriaus bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus ir 2012 pabaigoje pasiekė 13,264 mlrd. eurų. Nutarime taip pat teigiama, kad didžiąją skolos dalį – 5 mlrd. eurų - numatoma grąžinti tik 2020–2022 metais.

Nurodoma, kad Finansų ministerija 2009–2012 metais 7,5 mlrd. eurų pasiskolino galimai nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis 9,375 proc., dėl šio skolinimosi Lietuvai sumokėti 3,2 mlrd. eurų palūkanų, arba apie 1,6 mlrd. eurų daugiau, nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš TVF.

Komitetas turėtų atsakyti, ar finansų ministrės pareigas 2009–2012 metais ėjusi Ingrida Šimonytė savo veiksmais nepadarė žalos valstybei, įverti jos bei A. Kubiliaus asmeninę atsakomybę, nustatyti, ar tuo metu valdžioje buvusioms partijoms ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi tvarkos.

Tyrimo metu turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių 2009–2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė galutinį sprendimą nesiskolinti iš fondo, nustatyti, kodėl Finansų ministerija skolinosi už 9,375 proc. palūkanas, nustatyti, kaip buvo derinamos skolinimosi sąlygos, nustatomos palūkanos bei skolinimosi terminai.

Taip pat turėtų būti nustatyti, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009–2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis, nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšiai su komerciniais bankais, kurių naudai jie priimdavo sprendimus, kas pasirašė paskolų sutartis ir ar šiuos sprendimus priėmę asmenys negavo asmeninės naudos.

Komitetas turėtų nustatyti, koks buvo valstybės skolinimosi poreikis 2009–2012 metais, išsiaiškinti priežastis, kodėl buvo skolinamasi daugiau negu to reikėjo deficitui dengti ir skolai grąžinti ir kokie skolinimosi metu buvo lėšų likučiai, nustatyti asmenis, kurie įsigijo VVP išleistus neviešu būdu ir kokią skolinimosi vidaus rinkoje dalį neviešai išleisti VVP.

„Matau vienintelį paaiškinimą: artėja prezidento rinkimai, yra svarstoma kuluaruose ir I. Šimonytės pavardė. Mano nuomone, tai rodo, kad „socdemus“ ir „valstiečius“, nes daug ir „valstiečių“ pasirašė, labiausiai gąsdina I. Šimonytės kandidatūra. O visi kiti dalykai, ką jie tirs – tai žinote, visų pirma, ten yra daug absurdų. Bet matau šitame veiksme didžiulę Šimonytės personalijos baimę“, – BNS sakė A. Kubilius.

Jis dėsto, kad sprendimai dėl skolinimosi šaltinių buvo priiminėjami 2008-ųjų pabaigoje – 2009-ųjų pradžioje, kuomet finansų ministerijai vadovavo ne I. Šimonytė, o Algirdas Šemeta. Anot jo, tuomet buvo įvertinta ir TVF paskolą pasirinkusios Latvijos patirtis, galimas pavojus, kad TVF paskolą imtų ir Estija, o fondas „visas tris Baltijos šalis verstų devalvuoti savo valiutą“.

A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė darbą pradėjo 2008 metų pabaigoje, prasidėjus pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei. Prieš tai valdžioje buvusius socialdemokratus dėl išlaidavimo jau prognozuotos krizės akivaizdoje kritikavę dešinieji ėmėsi griežtų taupymo priemonių ir pertvarkė mokesčių sistemą. Po beveik 15 proc. nuosmukio 2009 metais, Lietuvos ekonomika kitąmet vėl ėmė augti, o 2011 metais bendrasis vidaus produktas padidėjo 6 proc. - tai buvo vienas iš didžiausių augimų Europoje.

Lito devalvacijos išvengusi ir be finansinės paramos iš užsienio finansinį stabilumą užtikrinusi A. Kubiliaus centro-dešiniųjų vyriausybė sulaukė teigiamų vertinimų iš tarptautinių institucijų ir kitų vyriausybių vadovų, tačiau staigios permainos ir ypač socialinių išlaidų mažinimas papiktino didelę dalį Lietuvos žmonių. 2012 metais Seimo rinkimus laimėjo ir naują Vyriausybė suformavo socialdemokratai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri yra skeptiškai pasisakiusi dėl skolinimosi iš TVF, tvirtino, kad A. Kubiliaus Vyriausybės politika leido išvengti finansinės griūties ir pažaboti išlaidavimą.