Tam tikslui siūloma imtis visų priemonių užtikrinti „saugų jūrų susisiekimą su Ukrainos Juodosios jūros uostais, pirmiausia su Odesos jūrų uostu, aprūpinant Ukrainos pajėgas pakrančių gynybai reikalinga ginkluote, suteikiant Ukrainai apsaugą ir saugumo garantijas nuo užpuolimo iš jūros, sukuriant saugius transporto koridorius ir taip užtikrinant laivybos laisvę bei saugią laivybą Juodojoje jūroje, tam pasitelkiant norinčių ir galinčių prisidėti valstybių karinius jūrų laivus“.
Tai teigiama Seimo rezoliucijos projekte „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti, narystei Europos Sąjungoje paspartinti ir saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti“.
Jos projektą ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė. Tai jau šešta, nuo vasario 24 d. Ukrainai skirta, Seimo rezoliucija.
Dokumento projekte pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai blokuojant laivų judėjimą Juodosios jūros dalyse, įskaitant Kerčės sąsiaurį, pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus.
Rezoliucijos projekte pabrėžiama Rusijos Federacijos atsakomybė dėl pasaulinės maisto krizės ir besivystančioms šalims gresiančio bado, kuriuos ji sąmoningai sukėlė pradėjusi karą prieš Ukrainą ir blokuodama Ukrainos – „vienos iš pagrindinių pasaulio maisto produktų tiekėjų – jūrų uostus, grobdama grūdų ir maisto produktų atsargas, naikindama Ukrainos žemės ūkio sektorių, užpuldama grūdus gabenančius taikius prekybinius laivus ir blokuodama laivybą Juodosios jūros dalyse prie Ukrainos krantų ir taip paversdama skurdžiausius besivystančių šalių, ypač Afrikos žemyno, gyventojus Rusijos Federacijos vykdomo karo įkaitais ir netiesioginėmis aukomis“.
Seimas ketina pasveikinti Ukrainos pasirengimą atnaujinti grūdų ir kitų maisto produktų eksportą į besivystančias šalis, kurioms ypač gresia Rusijos Federacijos karo veiksmų sukeltas maisto produktų stygius ir maisto kainų kilimas.
Rezoliuciją ketinantis priimti Seimas įsipareigoja palaikyti Ukrainą iki pergalės ir visiško Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimo.
Lietuvos parlamentarai kviečia vadovautis nuostata, kad karas gali būti baigtas tik tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kurie bus priimtini Ukrainai ir kuriuos apibrėš Ukrainos žmonių valią išreiškianti teisėta šalies vyriausybė.
Seimas ketina primygtinai paraginti Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai įvestų ekonominių ir politinių sankcijų atšaukimo nesvarstyti tol, „kol nebus pašalintos tiesioginės sankcijų įvedimo priežastys, tai yra besąlygiškai nutraukti Rusijos Federacijos karo veiksmai prieš Ukrainą, išvesta okupacinė kariuomenė ir atkurtas visiškas Ukrainos teritorijos vientisumas, sustabdyti žmogaus teisių pažeidimai, įvykdyta deputinizacija ir demokratinės reformos, kaltieji dėl agresijos, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, genocido, žmogaus teisių pažeidimų ir hibridinės agresijos prieš Europos Sąjungos valstybes nares organizavimo patraukti teisinėn atsakomybėn, taip pat sutarta dėl reparacijų milžiniškus karo nuostolius patyrusiai Ukrainos valstybei“.
Rezoliucijos iniciatoriai ragina Europos Sąjungos valstybes nares atverti Ukrainai realią narystės Europos Sąjungoje perspektyvą. Siūloma suteikti jai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą 2022 m. birželio 22–23 d. vyksiančioje Europos Sąjungos Vadovų Taryboje ir nedelsiant pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, nesiekiant pagreitintos ar palengvintos narystės procedūros, tačiau drauge užtikrinant, kad visateisė narystė bus suteikta, kai tik Ukraina atitiks narystės kriterijus.
Seimas kviečia prezidentą, Vyriausybės ir Seimo narius, visų Lietuvos valstybės institucijų pareigūnus visais jiems priimtinais lygmenimis tarptautinėse institucijose, organizacijose ir forumuose padėti Ukrainai pasiekti šiuos išvardytus tikslus.
Naują rezoliucijos projektą dėl Ukrainos teikia 24 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai.