Seimas dar gegužę paskelbė Rusiją teroristine valstybe. NATO viršūnių susitikime Madride Rusijai taip pat priskirtas naujas epitetas – didžiausia ir tiesioginę grėsmę kelianti valstybė, tačiau Seimo narys, liberalas Raimundas Lopata sako, kad Lietuvos rezoliucija – tik žodžiai, tad reikia imtis praktinių veiksmų.
„Daugiausia liečia ūkio subjektų santykius su teroristine valstybe. Čia iš tikrųjų galimi tam tikri teisiniai veiksmai, apribojimai“, – LNK komentavo R. Lopata.
Jis siūlo specialų įstatymą, kuris uždraustų visus verslo ryšius su šalimi, kurią Lietuva pripažino teroristine. Tai reiškia, kad verslą vystyti tiek rusiško kapitalo įmonėms Lietuvoje, tiek Lietuvos Rusijoje būtų uždrausta.
„Baudžiamajame Kodekse nėra jokios atsakomybės už santykius su teroristine organizacija, nekalbant jau apie teroristinę valstybę“, – pastebėjo R. Lopata.
Ekspertai sako, kad palaikomi tam tikri verslo ryšiai net ir su teroristinėmis paskelbtomis valstybėmis nėra naujiena.
„Tarkime, per paskutinį dešimtmetį buvo tam tikrų įmonių, kurios su teroristinėmis valstybėmis turėdavo ir kapitalo, ir darbuotojus – pastoviomis sąlygomis arba tam tikrais laikinais kontraktais dirbdavo“, – LNK sakė „Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
Siūloma, kad tie, kas ryšių su Rusija vis dar turi, juos nutraukti privalėtų per tris mėnesius.
„Vėlgi klausimas, ar čia visose ūkio srityse, ar, pavyzdžiui, tik strateginėse ūkio srityse – telekomunikacijos, energetika, transportas, kas iš tiesų yra sektoriai, kur Rusijos valstybė turi dominavimą“, – komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nors Lietuvos ir Rusijos verslo ryšiai smarkiai sumažėjo, tačiau šiuo metu Lietuvoje vis dar veikia per 300 rusiško kapitalo ir per 350 baltarusiško kapitalo įmonių. Didžioji dalis užsiima prekyba ir pervežimais. LRT skelbia, kad 22 stambiausios rusiško ir baltarusiško kapitalo įmonės pernai Lietuvoje uždirbo daugiau nei milijardą eurų.
„Apie ką mes kalbame, tai iš tiesų yra tos įmonės, kurios guli ant paviršiaus – kur yra fiksuotas rusiškas kapitalas pačioje pradinėje grandinėje, bet grandinė gali būti labai ilga“, – atkreipė dėmesį J. Rojaka.
Duomenų platformos ir Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 2 tūkst. įmonių, kurių akcininkai – Rusijos piliečiai arba įmonės.
Nors teigiama, kad Lietuva Rusijos verslui nepatraukli, bet vien per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos Bankas suskaičiavo daugiau nei 280 mln. Rusijos tiesioginių investicijų šalyje. Daugiausiai investuojama į nekilnojamąjį turtą, apdirbamąją gamybą, mažmeninę prekybą bei transportą.
Anot ekspertų, į kieno kišenes iš tiesų nugula pelnas, ne visada įmanoma atsekti.
„Reikalavimai pažinti savo klientą, pažinti savo partnerį vis griežtėja, bet sąlygų suprasti, su kuo tu dirbi, deja, kol kas nėra“, – LNK paaiškino J. Rojaka.
Verslas abejoja, ar įstatymas, draudžiantis turėti ryšių su teroristine valstybe, šiuo atveju – Rusija, būtinas. Didžioji dalis esą ir taip tą daro savanoriškai.
„Viena vertus, būtų toks aiškumas. Kita vertus, ką tai reikštų praktikoje? Kyla daugybė klausimų. Nepaisant to, kad realiai verslas daugeliu atveju yra atsijungęs Rusijos, Baltarusijos rinkų, tačiau vis tiek kažkokie ryšiai yra išlikę – tranzitas vyksta prekių į Lietuvą per tas valstybes“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Visiškai nutraukus ryšius su Rusija, labiausiai nukentėtų statybų, pervežimo ir medienos verslas. Be to, didelė tikimybė, kad Lietuvai vis tiek teks pirkti tam tikras rusiškas žaliavas – tik jau ne iš pačios Rusijos, o iš Europos šalių, kurios su Rusija palaiko prekybinius ryšius.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
