Kandidatūrą Seimui pristatęs prezidentės vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius pabrėžė S. Urbanavičiaus patirtį tiek STT, tiek kitose teisėsaugos struktūrose.

„Kandidatas į STT direktoriaus pareigas yra naujos kartos atstovas, savo tarnybą pradėjęs nepriklausomoje Lietuvoje“, - pažymėjo J. Markevičius.

Pasak jo, prezidentė tikisi, kad S. Urbanavičius „tikrai sustiprins STT darbą“, ypač kovos su neteisėtu praturtėjimu ir prevencijos srityse.

Pats kandidatas į STT vadovus savo prisistatymą pradėjo nuo trumpos biografijos. Kalbėdamas apie savo prioritetus, S. Urbanavičius pažymėjo naujoves – pavyzdžiui, plėsti STT atliekamų finansinių tyrimų spektrą ir stiprinti kovą su neteisėtu praturtėjimu. Kaip neatidėliotiną darbą S. Urbanavičius įvardijo išteisinamųjų nuosprendžių analizę, kad kuo mažiau įtarimų korupcija sulaukusių asmenų iš balos išliptų sausi. Laikinasis STT vadovas taip pat teigė norintis išplėsti STT analitinius pajėgumus.

S. Urbanavičius taip pat žada siekti didesnio STT finansavimo. Pareigūnas pažymėjo, kad nuo 2008 m. tarnybos finansiniai ištekliai tik tirpsta.

Konservatorė Agnė Bilotaitė kandidato klausė, kaip jis vertina STT darbą, kai korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje per dešimtmetį beveik nepakito. S. Urbanavičius atsakė, kad STT nėra vienintelė už tai atsakinga įstaiga.

Kandidatas į STT vadovus taip pat užsiminė skeptiškai vertinantis vis pasigirstančius siūlymus jungti STT su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. „Manau, kad tai yra visiškai skirtingi dalykai. Sujungimas, panaikinimas STT, manau, tikrai būtų žingsnis atgal“, - sakė S. Urbanavičius.

Pretendentas vadovauti STT ne sykį kamantinėtas dėl STT veiklos, afišuojant įtariamuosius su antrankiais, o taip pat – dėl STT gebėjimų tirti rezonansines bylas. S. Urbanavičius replikavo, esą STT vertins savo klaidas, o atsakomybė už kriminalinio proceso žlugimą gula ne tik ant STT, bet ir ant prokurorų bei teisėjų pečių.

Tolesnis S. Urbanavičiaus kandidatūros svarstymas Seime numatomas kovo 28 d.