Už balsavo 80 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 16 parlamentarų.
„Reikia tobulinti mūsų teisinius įrankius, nes realybė sienos apsaugą šiandieną keičia į sienos gynybą. Todėl ir tikiu šį įstatymo projektą“, – pristatydama įstatymo projektą Seimo posėdžio metu penktadienį teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Instrumentalizuota migracija kaip reiškinys neišnyko, o vertinant visą pasikeitusį saugumo kontekstą ir mūsų neprognozuojamus Rytų kaimynus – akivaizdu, kad instrumentalizuota migracija bus nuolat šalia mūsų. Todėl turime būti atsparūs ir turime turėti atitinkamai atsparią teisinę bazę“, – akcentavo ministrė.
Jai antrino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Aš manau, kad darome labai teisingą sprendimą, jis yra labai reikalingas, nes apgręžimas, viena vertus, mus išgelbėjo nacionalinio saugumo požiūriu. Manau, apgynė mūsų valstybės garbę ir orumą, kai diktatorius, šalia esantis, nusprendė mus pažeminti, mus suskaldyti“, – Seimo posėdyje akcentavo L. Kasčiūnas.
Politikas akcentuoja, kad sprendimas taikyti apgręžimo politiką buvo būtinas ir neišvengiamas.
„Aš manau, kad su visomis išlygomis, su visais kriterijais, humanitariniais kriterijais, individualiu vertinimu tie aspektai, kurie yra įtvirtinti įstatymo projekte, aš manau, kad jie yra adekvatūs situacijai ir gerai, kad mes judame šia kryptimi“, – pabrėžė jis.
Visgi šį įstatymo projektą aštriai sukritikavo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas.
„Tai, kad migrantai buvo atstumiami, priešingai nei teigė ministrė, nesustabdė jų noro toliau eiti į Vakarų Europą ar per Pietų sieną, ar per Rytų sieną. Reiškiasi, visi šie veiksmai per 2,5 metų iš esmės patyrė fiasko – pažemino Lietuvą tarptautinėse organizacijose“, – Seimo posėdžio metu teigė V. Bakas.
„Siūloma ne ministrės rankomis, kaip iki šiol, vykdyti žmonių, ieškančių prieglobsčio atstūmimą, naudoti smurtą prieš juos stovyklose, bet siūloma Seimui legalizuoti tokius ministrės veiksmus, kurie niekaip nedera su jokia ligšioline tarptautine praktika ir iš esmės Lietuvą išstumia iš tarptautinės žmogaus teisių sistemos“, – kritikavo jis.
Ministerija siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką. Įstatymo projekte taip pat numatytas individualus, užsieniečių, kertančių valstybės sieną, pagalbos poreikio įvertinimas ir pagalbos suteikimas.
Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama sustiprinti valstybės sienos apsaugą įteisinant pasienio tarnybos rėmėjų pasitelkimą, aiškiau reglamentuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, įstaigomis bei visuomene. Tai galėtų padėti operatyviau reaguoti į neteisėtus valstybės sienos kirtimo atvejus ir užtikrinti veiksmingą šių pažeidimų užkardymą.
Taip pat Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad atsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime pateiktą išaiškinimą bei konsultuodamasi su Europos Komisija, parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais panaikinamos ES teisei prieštaraujančiomis pripažintos nuostatos, priimtos pernai vasarą.
Šio įstatymo pakeitimais sudaroma galimybė užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai.
Taip pat įstatymo projektu panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
