Už įstatymo pataisas balsavo 69 parlamentarai, 3 pasisakė prieš, vienas Seimo narys susilaikė. Didžioji dalis įstatymui prieštaraujančių politikų balsavime nedalyvavo.
Tiesa, Seimas dar turės apsispręsti dėl lydinčiųjų įstatymo paketo projektų.
Prieštaringų vertinimų sulaukusio įstatymo iniciatoriai siūlė įteisinti naktinio matymo prietaisus medžioklėje, tačiau raginio aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatyta, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.
Taip pat numatyta papildyti draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.
Parlamentarams apsisprendus, jį dar turės pasirašyti prezidentas.
Premjerės siūlymas parlamentarų palaikymo nesulaukė
Kaip ir anksčiau Seime diskutuojant dėl naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimo, taip ir šįkart premjerė Ingrida Šimonytė teikė priešingą pasiūlymą ir ragino neleisti šios optikos naudojimo.
„Štai ir vėl aš – su ta pačia gramatine klaida. Kaip prasidėjo visa ši istorija, ji prasidėjo labai kilniai – leiskime šauliams ir savanoriams turėti tam tikrą įrangą, kuri bus labai svarbi ginant valstybę. Bet apie medžioklę – gink Dieve mes tikrai nekalbame. Nepraėjo net trys metai ir mes kalbame apie Medžioklės įstatymą – ir, deja, ne pirmą kartą“, – Seimo nariams kalbėjo I. Šimonytė, pastebėdama, kad dalis parlamentarų, remiančių šias Medžioklės įstatymo pataisas, manipuliavo su krašto apsauga susijusiais argumentais.
„Mes daugybę kartų esame apie tai diskutavę ir visokiais epitetais vieni kitus pavadinę. (...) Labai nuoširdžiai noriu pasakyti – galima buvo gyventi be šių technologinių inovacijų iki šiol. Nelabai aišku, kodėl reikia tas technologines inovacijas diegti dabar“, – aiškino ji.
Visgi, liberalas, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis nurodė, kad komitetas šiam premjerės siūlymui vienbalsiai nepritarė.
„Išgirdau tik vieną žodį apie manipuliaciją – norėčiau, kad tokie žodžiai neskambėtų“, – I. Šimonytei atkirto jis.
Visgi, paramos premjerės iniciatyvai pritrūko net ir konservatorių gretose. Frakcijos narė Aistė Gedvilienė ragino palaikyti Vyriausybės vadovės pataisą ir nurodė, kad Kaimo reikalų komitetas neturėjo jokių argumentų, kodėl siūlymui prieštaraujama. Tuo metu Sergejus Jovaiša rėmė pirminį įstatymo iniciatorių siūlymą.
„Gerbiamas Jovaiša ką tik suklaidino Seimą sakydamas, kad premjerė siūlo kažką uždrausti. Tik noriu priminti, kad šios įrangos naudojimas šiuo metu yra uždraustas“, – replikavo I. Šimonytė.
Visgi, I. Šimonytės siūlymą parėmė tik 51 Seimo narys, 44 buvo prieš, o 24 parlamentarai balsuodami susilaikė.
Seimas taip pat nepritarė ir konservatoriaus Andriaus Vyšniausko siūlymui naktinius taikiklius leisti įsigyti tik bazinį šaulio kursą baigusiems Lietuvos šaulių sąjungos nariams, profesinės, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos nariams bei kariams savanoriams. Nesutarta ir nukelti įstatymo įsigaliojimo datą iki 2025 m. pradžia.
Kreipėsi į prezidentą
L. Jonauskas teigia, kad šis įstatymas priimtas pataikaujant tik smulkiai interesų grupei, neatsižvelgiant į institucijų prieštarą ir galimas grėsmes.
„Jau gerą dešimtmetį įvairiais būdais bandoma įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje. Ankstesnėse kadencijose Seimas, veikiamas neigiamos visuomenės nuomonės, nesiryždavo pritarti vieno ar kito politiko bandymams įteisinti šių priedėlių naudojimą medžioklėje. Šiandien Seimas balsavo gėdingiausiame savo balsavime, parodydamas, kad aplinkosaugininkų, visuomenės, Aplinkos ministerijos, STT, kitų kompetentingų institucijų balsas, kurios nepritarė naktinių matymo taikiklių medžioklėje įteisinimui bei įžvelgė daugybę grėsmių, yra mažiau svarbus už siaurą interesų grupę, siekiančią medžioklėje turėti dar vieną „žaisliuką“. Naktinio matymo taikiklių medžioklėje įteisinimas gali paskatinti dar didesnį brakonieriavimą, su kuriuo jau daugybę metų kovoja ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai“, – teigia L. Jonauskas.
Pasak parlamentaro, šiuo metu beliko tik paskutinė galimybė – prašyti Prezidento vetuoti Medžioklės įstatymą.
„Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą yra sakęs, kad aplinkosauga Lietuvoje turi pagaliau tapti tikru prioritetu. Tikiuosi, kad Prezidentas labai atsakingai įvertins žalą aplinkosaugai, kurią gali sukurti suteikta galimybė medžioti su naktinio matymo taikikliais, ir vetuos Seimo priimtą Medžioklės įstatymo projektą. Jis negali įsigalioti. Kitu atveju – aplinkos apsaugoje atsiras didelė problema“, – sako L. Jonauskas.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad Medžioklės įstatymu įteisinus naktinių taikiklių naudojimą šernų ir invazinių gyvūnų medžioklėje, bus neįmanoma nustatyti, ar medžiotojas, visos medžioklės metu turėdamas naktinio matymo taikiklį, elnią, stirną ar kitą gyvūną sumedžiojo be šio ginklo priedėlio.
Pasak jo, tai savo išvadose Medžioklės įstatymo pataisoms yra akcentavusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT taip pat atkreipė dėmesį, kad gali būti sunku (dažnu atveju – neįmanoma) nustatyti ir šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus.
I. Šimonytė įvertino Seimo sprendimą dėl naktinių taikiklių: įstatymo priėmimo epopėja buvo savotiška
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė apgailestauja, kad Seimas ketvirtadienį nutarė įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Pasak politikės, šio įstatymo priėmimas parlamente buvo „savotiškas“, nes taikiklių klausimas, anot jos, tapo žemės ūkio aktualija – buvo svarstytas ne Aplinkos, bet Kaimo reikalų komitete.
„Įstatymas techniškai priimtas, bet 71 balso už įstatymo projektą nebuvo. Buvo mažiau balsų, bet kolegos, balsavę prieš arba registravęsi balsavime, padėjo tą įstatymą priimti. Gal sąmoningai apsisprendė. Tai apgailestauju dėl to“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Apskritai visa ši priėmimo epopėja buvo savotiška, nes Vyriausybės išvados šį kartą nebuvo prašoma, matyt, suprantant, kad Vyriausybės išvada bus neigiama. Ir tuo pačiu kažkodėl klausimas patapo žemės ūkio klausimu, nes jį svarstė Kaimo reikalų komitetas, ne Aplinkos komitetas – kaip yra įprasta“, – stebėjo ji.
Visgi, ironizavo I. Šimonytė, veikiausiai „kai kuriems kolegoms buvo labai svarbu“ įteisinti naktinių taikiklių naudojimą.
„Iš esmės, tai yra žmonių, kuriems medžioklė yra jų hobis, laiko praleidimo būdas, pomėgis, kurie nori turėti įvairių dalykų medžioklėje, interesas. Tą interesą Seimas apgynė. Kokį interesą nuspręs ginti prezidentas – pamatysime“, – teigė ji, klausiama apie prezidento veto galimybę.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas nusprendė, jog nuo kitų metų gegužės medžiotojai galės naudoti naktinio matymo taikiklius. Už įstatymo pataisas balsavo 69 parlamentarai, 3 pasisakė prieš, vienas Seimo narys susilaikė. Didžioji dalis įstatymui prieštaraujančių politikų balsavime nedalyvavo.
Prieštaringų vertinimų sulaukusio įstatymo iniciatoriai pasiūlė įteisinti naktinio matymo prietaisus medžioklėje, tačiau raginio aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatyta, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.
Taip pat numatyta papildyti draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.
Parlamentarams apsisprendus, įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Visgi, Seimo narys Linas Jonauskas jau kreipėsi į Gitaną Nausėdą, prašydamas vetuoti šį dokumentą.
