„Pagrindinis tikslas – sukurti prielaidas, kad mes galėtume ministerijos lygiu nustatyti tam tikrą bazinę pamokų lankomumo tvarką. Visi suprantame, kad ugdymo kokybė, rezultatai, pažanga labai priklauso ne tik nuo ugdymosi aplinkos, bet taip pat ir nuo lankomumo, ir tą rodo ir tyrimų rezultatai“, – praėjusią savaitę Seime sakė parlamentarė Jurgita Šiugždinienė, pristatydama Švietimo bei Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.
Anot jos, šiais įstatymų pakeitimais būtų nustatyta bazinė pamokų lankomumo tvarka, nugulsianti mokyklų sutartyse ir vidinėse tvarkose.
„Šiuo pakeitimu mes sudarome galimybę nustatyti bazinę pamokų lankomumo tvarką. Tos nuostatos turės atgulti į mokyklų sutartis su tėvais, vidaus taisykles“, – sakė J. Šiugždinienė.
Pakeitimai numato pareigą mokyklai tą pačią dieną informuoti tėvus, globėjus ar rūpintojus apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką. Be to, pakeitimai nustato pareigą mokyklai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
Pakeitimais taip pat norima nustatyti, kad priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai, administruos viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Centralizuotą priėmimo į švietimo programas sistemą turėtų sudaryti priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas.
„Viešoji įstaiga būtų atsakinga už visų lygių priėmimo administravimą. Noriu pabrėžti, kad priėmimą vykdo pačios aukštosios mokyklos, ši sistema yra kaip administravimo įrankis, platforma, kuri leis centralizuotai administruoti priėmimą ir mes galėsime skaidriai matyti, kokie kriterijai yra taikomi ir kaip vyksta priėmimas į visų lygių švietimo programas“, – teigė J. Šiugždinienė.
Opozicija nesupranta viešosios įstaigos įsteigimo prasmės
Seimo narys Stasys Tumėnas, svarstant įstatymų pataisas, pasisakė prieš viešosios įstaigos įkūrimą, nes, anot jo, tokias pačias funkcijas jau vykdo prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) įkurtos įstaigos, tokios kaip Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).
„Mokausi Lietuvoje“ ir NŠA – tie patys pagrindiniai darbai netgi surašomi ir pakartojami – vykdyti švietimo stebėseną, organizuoti nacionalinius ir tarptautinius tyrimus, vykdyti švietimo įstaigų kokybės, darbuotojų kompetencijų nustatymą. Kam visą tai reikia dubliuoti aš nesuprantu ir nenoriu suprasti“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo S. Tumėnas.
Darbo partijos frakcijos Seime narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pritarė parlamentarui pridurdama, kad šiais įstatymo pakeitimais apribojama aukštųjų mokyklų galimybė atsirinkti studentus.
„Mes einame nuosekliai centralizavimo keliu ir pakankamai didelio griežtinimo, nepaliekant galimybių aukštosioms mokykloms pačioms atsirinkti studentus. Mano ir Darbo partijos požiūriu tai nėra teisingas kelias“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Per šių mokslo metų 6,5 mėnesio (nuo rugsėjo 1 dienos iki kovo 21 dienos) pagal elektroniniuose dienynuose fiksuojamus duomenis 304 196 mokiniai praleido daugiau kaip 17 mln. pamokų, iš kurių beveik 4 mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos.
Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Yra mokinių, kurie praleido virš 500 nepateisintų pamokų (vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas).
