Ž. Simonaitytė laidoje tikino, kad vakcinų deficitas dar nėra pasibaigęs.
„Deficitas (vakcinų, aut. p.) dar tikrai nėra pasibaigęs. Norėtųsi daugiau tų vakcinų turėti, nes reikia nepamiršti, kad nemaža vakcinų dalis, kuri atkeliauja į Lietuvą yra skiriama antroms vakcinų dozėms. Natūralu, kad žmonėms, kurie laukia pirmos vakcinos dozės tikrai visų dar norinčių kol kas tos paklausos patenkinti negalime“, – sakė ji.
SAM atstovė laidoje kalbėjo, jog kiekvienoje amžiaus grupėje apie 25–30 procentų reikia papildomai raginti vakcinuotis.
„Bet jeigu kalbant apie procentus, ką mes matėme visose grupėse, turbūt kiekvienoje grupėje, nepriklausomai nuo amžiaus, nuo profesijos, pirmuosius 40 procentus labai norinčius skiepytis surinkti yra labai paprasta, tada apie 25–30 procentų yra linkę skiepytis, bet juos reikia papildomai įtikinti. Bet dažniausiai jų apsisprendimą lemia aplinkinių pavyzdys.
Na ir viskas, kas viršijantis 60–70 procentų yra tos grupės, su kuriomis reikia daugiau darbuotis, įtikinti. Ir reikia susitaikyti, kad dalis žmonių apsispręs iš viso nesiskiepyti“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė Ž. Simonaitytė.
Ji tikėjosi, kad jaunesnio amžiaus žmones skiepytis paskatins galimybė keliauti.
„Tikrai domėjomės, užsakėme visuomenės nuomonės apklausą. Tai kažkokių didesnių skirtumų tarp amžiaus grupių mes nematėme, gal labiau kaip tik išsiskiria gyvenamoji vieta, pajamų aspektai. Bet turbūt dar vienas labai svarbus aspektas, apie kurį reikia kalbėti, tai tiek Izraelis, Didžioji Britanija, jie mato, kad tam tikra gyventojų dalis, kuri galbūt nebuvo linkusi skiepytis, nes jaunesnė, nematė galimybės keliauti.
O kuo daugiau valstybių skiepijasi, tuo daugiau galimybių atsiveria kelionėms. O tas jaunimui yra vienas iš pagrindinių aspektų. Tikimės, kad šis elementas tuos jaunus žmones skatins apsispręsti vakcinuotis“, – kalbėjo „Delfi rytas“ pašnekovė.
Ž. Simonaitytė laidoje teigė, kad SAM turi duomenų apie asmenis, kurie nusprendžia neatvykti antros vakcinos dozių, bet tai labiau susiję su gyvenimiškomis aplinkybėmis.
„Tikrai labai skatiname žmones keisti paskirtą vakcinacijos laiką ir atvykti antros dozės, kada jiems patogu. Esame pakankamai maža valstybė, turime visus gyventojų duomenis e.sveikata.lt, tai stebime tą situaciją, primename, kad atvyktų. Ir čia didesnių problemų mes kol kas nematome“, – sakė viceministrė.
Viceministrė Ž. Simonaitytė tikino, kad kaip problemiškas vakcinavimo aspektu šiuo metu galima išskirti kelias savivaldybes.
Ji taip pat pasakojo, kad yra galvojama apie daugybę priemonių, kurios galėtų paraginti skiepytis neapsisprendusius.
„Priemonių esame apgalvoję tikrai labai nemažai. Bet konkrečių priemonių parinkimas ir taikymas labai priklauso nuo to, kiek žmonių bus, kurie neapsisprendę, kokio jie bus amžiaus, kaip jie dėliosis geografiškai. (…) Žiūrėsime, kokia bus epidemiologinė situacija, kai jau bus didžioji dalis paskiepytų asmenų. Jau ir šią savaitę, kol kas labai atsargiai, bet matome akivaizdų atvejų kritimą“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Ji teigė, kad ir už antradienio dieną surinkta informacija apie naujus fiksuotus atvejus yra „džiuginanti“.
„Tą ir matome, kad vakcinos akivaizdžiai veikia. Mokslininkai sako, kad 70 procentų populiacijos pakanka sukurti visuomenės imunitetui, pagal tai ir galime bus apsispręsti dėl priemonių. Nuo ledų dalinimo iki bet kokių kitų aspektų. Ką mes pastebime, ko norėtųsi paprašyti, labai smarkiai veikia ir didelį apsisprendimą dėl skiepijimosi duoda darbdaviai“, – sakė SAM atstovė.
Ji teigė, kad kaukių dėvėjimas bus vienas iš klausimų sprendžiamų ateityje, jei reikės aktyviau raginti žmones vakcinuotis.
Vicceministrė teigė, kad per vasarą bent vieną dozę vakcinos nuo koronaviruso tikrai gaus 70 procentų gyventojų.
„Esminis klausimas čia yra vakcinų tiekimas. Nes kalbant apie ėjimą link šito procento, tai mes matome, kad Lietuvos gyventojai nusiteikę skiepytis, tą daro. Jei pagal dabartinius tiekimo grafikus, tai galime kalbėti apie bent vieną vakcinos dozę, ne antrą, per vasarą 70 procentų visuomenės tai tikrai galės būti gavę“, – sakė ji.
Nuo pirmadienio, gegužės 24 dienos, visoje Lietuvoje pradės veikti Galimybių pasas.
Ž. Simonaitytė teigė, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje gali būti svarstoma dar keletas papildomų klausimų dėl didesnio veiklų atlaisvinimo.
„Jie dar papildomų palengvinimų suteiktų žmonėms, kurie turi galimybių pasą. Bet čia svarbu atkreipti dėmesį, kad lyginantis su kitomis valstybėmis, kurios naudoja panašius dokumentus, Lietuva ir taip labai nemažai veiklų yra leidusi be Galimybių paso. Todėl tas spektras Lietuvoje yra kažkiek menkesnis, bet jis labai svarbus“, – trečiadienį laidoje „Delfi rytas“ sakė SAM viceministrė Ž. Simonaitytė.
