Į „Žemaičio“ redakciją paskambinusi plungiškė Elvyra pasakojo, kad vos tik perskaičiusi šią naujieną, kartu su šuneliu išsiruošė apžiūrėti pažintinio tako. Ir liko labai nusivylusi ne tik niekur nevedančiu nauju taku, bet ir šalia jo bujojančiomis „džiunglėmis“, slepiančiomis neaiškių pastatų griuvėsius, po kuriuos šmirinėja ir dūmelį traukia paaugliai.
Slapta jaunimo buveinė
Plungiškė Elvyra pasakojo, kad kiekvieną vakarą grįžusi iš darbo skuba pavedžioti savo kalytę Pupą. Šiems vakariniams pasivaikščiojimams stengiasi pasirinkti vis kitą maršrutą, kad paįvairintų šiuos savo išėjimus ir kartu pasiektų užsibrėžtą tikslą per dieną nueiti 10 tūkst. žingsnių.
„Taip Mudvi su Pupa kasdien ir naršome Plungės miestą, o kuo ilgesnė nueita distancija – tuo tik geriau, sportas gryname ore patinka abiem. Tad nieko nelaukusi nutariau apžiūrėti ir naująjį pažintinį taką šalia „Saulės“ gimnazijos“, – pasakojo moteris.
Deja, mūsų skaitytoja liko nusivylusi, nes, kaip pasakojo, tikėjosi ilgesnės atkarpos pasivaikščiojimui, vaizdingesnių vietų, bet rado tik keletą laiptų pakopų, vedančių į apačią, prie vandens. O nusileidusi žemyn atsidūrė žolėmis ir krūmais apžėlusiame šabakštyne.
„Tai leiskite paklausti, kurioje vietoje ta ramybės oazė?“ – stebėjosi Elvyra.
Plungiškė piktinosi, kad toks vaizdelis – visai šalia „Saulės“ gimnazijos, tad natūralu, kad aplinkui sukinėjasi būriai mokinių. Kaip gali būti, kad niekas neskiria dėmesio šiai apleistai vietai ir nesutvarko prižėlusių krūmynų?
Elvyra pasakojo, jog paėjusi taku kiek toliau už gimnazijos tarp medžių ir aukštų žolių pastebėjo seną apgriuvusį pastatą, tiksliau – jo liekanas su betoninėmis plokštėmis, tarp kurių drąsiai trypčiojo kelios paauglės.
Moteris sakė esanti tikra, kad ši nuošali vieta yra tarsi paauglių traukos centras, kur bėgama per pertraukas ir po pamokų pasislėpti nuo gimnazijos teritoriją stebinčių kamerų bei mokytojų akių, kad būtų galima slapta parūkyti. Iki nelaimės tokiuose griuvėsiuose, pasak pašnekovės, tik vienas žingsnis.
„Kai mes su Pupa bridome per žolynus griuvėsių link, tolumoje išgirdau kažką besikalbant. Turbūt išgąsdinome čia buvusias dvi paaugles, nes mums priėjus arčiau jos spruko šalin. Viena jų net pargriuvo iš to skubėjimo.“
Miškas – ne seniūnijos rūpestis
Išgirdę Elvyros pasakojimą, visų pirma surinkome Plungės rajono savivaldybės Vietos ūkio skyriaus specialisto Pauliaus Miknio telefono numerį. Rūpėjo išsiaiškinti, kam priklauso minėti griuvėsiai šalia „Saulės“ gimnazijos ir ar jų savininkui taikomas didžiausias nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, kuriuo paprastai baudžiami visi apsileidėliai.
Vis tik statinio savininko sužinoti nepavyko. P. Miknys paaiškino, kad, norėdama gauti detalesnę informaciją, kam priklauso šio pastato „griaučiai“ ir kodėl jie palikti likimo valiai, mūsų skaitytoja Elvyra turėtų pati kreiptis raštu į Savivaldybės administraciją bei pateikti oficialų užklausimą.
„Be oficialaus rašto mes neturime teisės nieko komentuoti, nes kitu atveju nusižengsime įstatymams“, – kalbėjo specialistas. Nepaaiškino ir to, kodėl šis statinys neįtrauktas į maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu apmokestinamų apleistų pastatų sąrašą. Bet vis kartojo, kad be raštiško kreipimosi Savivaldybė nė pirštelio nepajudins...
Ta tema pakalbinome ir Plungės miesto seniūnę Dangirutę Jurkuvienę, jos klausėme, kas atsakingas už apleistos teritorijos prie „Saulės“ gimnazijos priežiūrą. Seniūnė pasakojo, kad didžioji dalis minėtos teritorijos yra privati valda ir priklauso įmonėms, veikiančioms buvusių „Linų audinių“ pastatuose. O kita žaliosios zonos teritorija, besidriekianti Plungės jūros link – miškas.
„Šito miško mes niekada neprižiūrėjome. Esu tik girdėjusi, kad gavusi lėšų iš dalyvaujamojo biudžeto gimnazija ten įrengė pažintinį taką, bet kol kas miesto seniūnija jo savo žinion neperėmė, todėl negaliu kalbėti apie jo priežiūrą“, – paaiškino D. Jurkuvienė.
Įdomu tai, kad nieko apie griuvėsius šalia gimnazijos bei apie parūkyti ten traukiančius moksleivius sakė nežinanti ir „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Uščinienė. Galbūt po šio straipsnio tiek gimnazija, tiek Savivaldybės administracija bei seniūnija įdėmiau pažiūrės, kas vyksta šalia neseniai plačiai išreklamuoto naujojo pažintinio tako, ir vieną dieną vaikščiodami juo išties galėsime pasidžiaugti dar vienu išpuoselėtu mūsų miesto kampeliu.
