Antradienį laidoje „Delfi rytas“ V. Sarapinas planavo papasakoti apie situaciją naujas raketų smūgius patiriančiame Kyjive, tačiau to padaryti jam nepavyko. Žinute ambasadorius informavo, kad šiuo metu nuo rusų bombardavimo yra priverstas slėptis metro stotyje, kur beveik nėra ryšio.
Džiūgauti nereikėtų
Tačiau su Delfi ambasadorius bendravo dar prieš prasidedant naujai atakai prieš civilius gyventojus, tądien, kai buvo suduotas simbolinis smūgis Rusijai – susprogdintas tiltas į Krymą.
„Tai tikrai puiki dovana tam vadovui, tikrai džiugu. Tai labai simboliška. Ir karo laivas „Maskva“, ir Krymo tiltas buvo Putino simboliai ir abiejų dabar nebėra. Nedžiuginti negali“, – sakė ambasadorius, lankydamasis Iziume.
Paklaustas, ko reiktų tikėtis po tilto susprogdinimo, jis sakė, kad džiūgauti per daug nereikėtų, nors pozityvių poslinkių kare yra – sėkmingai atsiimamos teritorijos Charkivo ir Chersono srityse.
„Po truputį pradeda veikti paskelbta mobilizacija, orkai savo mase, kiekiu bando atlaikyti mūsų kontrpuolimą“, – kalbėjo pašnekovas.
Beribis rusų žiaurumas
Interviu jis davė po to, kai apžiūrėjo nusiaubtą miestą ir apsilankė čia atrastoje masinėje kapavietėje, kur iškasti 447 kūnai.
„Prieš porą savaičių jau teko būti Iziume. Šiandien čia jau dvelkia liūdna ramybe ore. Bet tada patekome į patį darbų įkarštį, vyko ekshumacija. Mūsų akyse iškasti 4 kūnai. Tas vaizdas iki šiol tebestovi akyse. Šioje masinėje kapavietėje didžioji dauguma – civiliai, kariškių nedaug, yra ir vaikiukų, dauguma su kankinimo žymėmis, sulaužytais žandikauliais, vyrams nupjauti lytiniai organai.
Mums minėjo, kad kapavietės netoli nuo čia yra atrastos dar 2 masinės, bet prie jų negalima kol kas prieiti, nes jos yra užminuotos. Šiandien kalbėjau su vietos valdžia, viena kapavietė jau baigiama išminuoti“, – pasakojo ambasadorius.
Pasak V. Sarapino, ypatingai susikaupti dėl paramos Ukrainai Vakarai turi dabar, artėjant žiemai. Jis taip pat pridūrė, kad šia prasme Lietuva daro daug ir ukrainiečiai tą mato, pavyzdžiui, iki šiol pamini, kad mes pirmieji Ukrainai davėme priešlėktuvinis „Stinger“ sistemas ar šarvuočius M113.
„Smagu, kad viešojoje erdvėje praėjusią savaitę plačiai nuėjo žinia apie Lietuvos siuvamus 25 tūkst. vienetų šiltų žieminių uniformų, kurias mūsų įmones pasius už daugiau nei 2 mln. eurų. Generatoriai, šilti rūbai taip pat labai labai svarbu, nes aišku, kad rašistai atakuos tuos infrastruktūrinius objektus, kurie gamina šilumą“, – paminėjo jis.
Jau grįžinėjo į įprastą ritmą
Ambasadorius pasakojo, kad Kyjivas pamažu jau grįžinėjo į įprastą gyvenimo ritmą, tiesa, tą jis sakė dar prieš tai, kai rusai pirmadienį pradėjo masinį miesto bombardavimą. Tačiau pati Ukraina, pasak jo, dar tikrai negyvena normaliai.
„Prasidėjus karui mus evakavo į Lvivą, bet nuo kovo pradžios, nuo antros karo savaitės pradėjau grįžinėti į Kyjivą. Kovo viduryje likau gyventi ambasadoje Kyjive. Mačiau jo keitimąsi, kovą, balandį, tai buvo miręs miestas, nei žmonių, nei mašinų, komendanto valandos buvo ištisinės, po dvi, tris paras. Tik mūsų kortežai ir tepravažiuodavo. Viskas keitėsi pamažu, bet dabar tas atsigavimas ypatingai išryškėjo, gal tai siečiau ir su ukrainiečių pergalėmis fronte. O pergales reikia sieti su normaliais tempais pradėta tiekti sunkiąja ginkluote. Net kamščiai Kyjive vėl atsirado.
Aišku, šalies ekonomika sugriauta, šiemet ji susitrauks 30-35 proc. Per mėnesį Ukrainai reikia apie 5,5-6 mlrd. eurų išgyvenimo išlaidoms padengti. Vakarų šalys stengiasi padėti, bet paskutinius du mėnesius, kiek žinau, tų išlaidų nepadengdavo. Bet veikia ir ligoninės, ir prekybos centrai, ir kultūrinis gyvenimas, jau Kyjivo opera į antrą kartą pakvietė, tuo reikia irgi pasidžiaugti“, – prieš atakas sakė ambasadorius.
