„Šis neatleistinas Lietuvos valdžios struktūrų akibrokštas, kurio negalima suprasti niekaip kitaip, kaip teisių gynėjų persekiojimą, kelią patį rimčiausią susirūpinimą“, - teigiama Rusijos URM antradienį išplatintame pareiškime.
Anot Rusijos URM, Vilniaus deklaruojamas įsipareigojimas demokratinėms vertybėms, pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms kertasi su neva pradėta „spaudimo ir gąsdinimo“ kampanija prieš asmenis, kurie nepritaria „metodinei Lietuvos istorijos falsifikavimo politikai“.
Rusai atkreipė dėmesį, kad tokie Lietuvos institucijų veiksmai nesulaukė pasmerkimo iš oficialiosios Rygos, kur, matyt, „žmogaus teisių gynėjų persekiojimas taip pat laikomas normalia praktika“.
Rusijos URM paragino tarptautinę bendruomenę, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijas, principingai įvertinti „nepriimtinus Vilniaus veiksmus“ ir skatinti Lietuvą laikytis tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje.
Tuo metu Lietuvos URM teigia, kad šalies institucijų veiksmai minėtu atveju visiškai atitiko nacionalinę ir Europos Sąjungos teisę, o jeigu minėti Latvijos piliečiai turi pretenzijų, jie gali kreiptis į Lietuvos institucijas įstatymų nustatyta tvarka.
„Pretenzijos neturi jokio pagrindo“, - Rusijos URM pareiškimą BNS komentavo Lietuvos ministerija.
Forumas „Etnonacionalizmas – grėsmė saugumui ir stabilumui pasaulyje“ vyko praėjusį antradienį ir trečiadienį. Jame pranešimus turėjo skaityti ir trys svečiai iš Latvijos – europarlamentarės Tatjanos Ždanok padėjėjas Aleksandrs Kuzmins, taip pat, anot forumo organizatorių, „labai žinomas antifašistas“ Josif Koren ir „istorikas, kuris siekia išsaugoti pasaulinių karų aukų atminimą“ Aleksandrs Ržavins.
Kaip rašė naujienų portalas delfi.lt, pasieniečiai šiuos asmenis iš Lietuvos išprašė, paaiškėjus, kad šalyje jie yra paskelbti nepageidaujamais asmenimis.