Rusijos grėsmė privertė suprasti nemalonią tiesą

Rusijos agresija prieš Ukrainą Lietuvos piliečiams atskleidė nemalonią tikrovę: priešas – už vartų.

Grėsmės akivaizdoje gyventojai pradėjo labiau remti gynybos finansavimo didinimą, tačiau Lietuvą ginklu gintų 40,7 proc. apklaustųjų, kai 37,2 proc. to nedarytų.

Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ praėjusių metų gruodžio mėnesį atlikus visuomenės nuomonės apklausą.

Gynybos politikos analitikas Aleksandras Matonis teigia, kad visuomenės požiūris į gynybos finansavimą tikrai džiugina, nes žmonės pagaliau suprato, kad krašto apsauga negali būti palikta geresniems laikams. Tačiau pašnekovas sako šiek tiek nusivylęs gyventojų požiūriu į Lietuvos gynimą ginklu.

„Mane šiek tiek nuvylė, kad mažiau nei pusė gyventojų gintų savo šalį ginklu. Kitaip tariant, taptų tuo mobilizaciniu rezervu, įsilietų į kariuomenę, mobilizuotųsi. Aš maniau, kad šis rodiklis nuo paskutinės apklausos, gerokai išaugs“, - sakė A. Matonis.

DELFI primena, kad praėjusių metų kovo mėnesį pateikus analogišką klausimą paaiškėjo, kad ginklu Lietuvą gintų 41,6 proc. gyventojų, negintų – 35,5 proc.

Lietuvai iškilusi grėsmė

Remiantis apklausa, 54,5 proc. gyventojų įsitikinę, kad Lietuvos nepriklausomybei yra iškilusi reali grėsmė – tik dalis laikosi nuomonės, kad grėsmė iškilo pastaruoju metu, kiti manė, esą problemų šiuo klausimu turėjome visuomet.

Nepaisant paaštrėjusios tarptautinės aplinkos, 31,9 proc. respondentų laikėsi nuostatos, kad grėsmių Lietuvos nepriklausomybei šiuo metu nėra. Dar 13,6 proc. nežinojo, kaip atsakyti.

Panašios tendencijos vyravo ir 2014 m. kovo mėnesį, tik tuomet buvo daugiau neturinčiųjų nuomonės.

Iškilusią grėsmę dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo, vyresnio amžiaus respondentai, miestų gyventojai.

Kiek mūsų gintų Lietuvą ginklu?

Pasiteiravus, ar gintų Lietuvą ginklu, jeigu to prireiktų, 40,7 proc. respondentų atsakė teigiamai, 37,2 proc. neigiamai ir 22,1 proc. neturėjo nuomonės. Per aštuonis praėjusių metų mėnesius šiek tiek sumažėjo žmonių, kurie imtųsi ginklo, tačiau tai patenka į paklaidos ribas.

Ginklu Lietuvą dažniau ginti norėtų vyrai, didmiesčių gyventojai, kurių amžius 18-45 metų, vidutinių pajamų respondentai.

Kiek žmonių emigruotų?

Klausiami, ką pasirinktų realios karinės grėsmės atveju, dauguma žmonių svarstė, kad liktų savoje šalyje, bet ieškotų būdų apsisaugoti ir apsaugoti šeimą. Taip rinktųsi 51,2 proc. respondentų. Prieš aštuonis mėnesius šią nuomonę išsakė 46,9 proc. žmonių.

Remiantis apklausa, dar 19,3 proc. gyventojų nuspręstų kovoti, 18,2 proc. emigruotų ir 11,3 proc. nežinotų, kaip elgtis.

Nuo praėjusios apklausos šiek tiek padaugėjo norinčiųjų emigruoti.

Vyresni nei 45 metų respondentai dažniau nurodė, jog liktų savo šalyje ir ieškotų būdų apsisaugoti bei apsaugoti savo šeimą. Kovoti dažniau linkę vyrai, 25-35 m. amžiaus apklaustieji, didmiesčių gyventojai. Jauniausi respondentai bei moterys tokioje situacijoje dažniau norėtų emigruoti.

Tikėjimas NATO itin stiprus

Lietuvos gyventojai apklausoje taip pat išreiškė gana didelį pasitikėjimą NATO. Klausiami, ar tiki, kad grėsmės atveju mus gins Aljansas, 43,6 proc. žmonių atsakė teigiamai, dar 34,6 proc. svarstė, kad NATO gintų Lietuvą, bet ne iš karto.

Iš viso NATO parama tiki 78,2 proc. gyventojų ir tik 14,4 proc. tuo netiki.

Didmiesčių gyventojai dažniau nurodė manantys, jog grėsmės atveju Lietuvą gintų NATO. Aukštesnio išsimokslinimo tyrimo dalyviai dažniau rinkosi atsakymą „taip, bet ne iš karto“.

„Manykime, kad žiniasklaida, politologai, komentatoriai, politikai padarė nemažai įtikindami, kad žmonės supranta, jog NATO ateis ginti, bet tam tikrą darbą reikia iš pradžių padaryti patiems. Geriausi NATO ambasadoriai yra NATO kariai, kuriuos mes čia matome jau nuo pavasario – amerikiečiai, vengrai ir kiti“, - sakė A. Matonis.

Atsakymas, kuris A. Matonį pradžiugino

A. Matonį labiausiai nudžiugino tai, kad grėsmės akivaizdoje Lietuvos gyventojai pradėjo teigiamai vertinti siūlymą didinti finansavimą gynybai.

Finansavimo didinimui iš esmės pritaria 67,1 proc. gyventojų: 18,1 proc. mano, kad tai reikia daryti iškart, 25,5 proc. – kad palaipsniui, 23,5 proc. svarsto apie finansavimo didinimą priklausomai nuo finansinės situacijos.

Įdomu tai, kad 7,3 proc. padaugėjo manančių, kad finansavimą gynybai reikia didinti iškart nieko nelaukiant, taip pat išaugo žmonių kiekis, kurie mano, jog finansavimas turi būti didinamas palaipsniui.

Kaip matyti iš apklausos, taip mąstančių gyventojų skaičius padidėjo dėl to, kad sumažėjo asmenų, kurie gynybą papildomai finansuotų su konkrečia sąlyga – priklausomai nuo finansinės situacijos.

Gynybos finansavimui nepritaria 27,5 proc. žmonių.

„Man labiausiai patiko ši lentelė, kur aiškūs žmonių supratimo apie tai, kad reikia didinti finansavimą gynybai, pokyčiai. Tai rimtas pokytis. Nuo kovo mėnesio sumažėjo žmonių, kurie mąstė, kad reikia didinti priklausomai nuo finansinės situacijos, ir padaugėjo tų, kurie sako didinti iškart arba palaipsniui. Žmonės jau suprato, kad nepaisant finansinės situacijos, finansavimą gynybai reikia didinti čia ir dabar pagal galimybes, bet jokiu būdu neatidėlioti, nes niekad nebus geros finansinės situacijos. Tai geras požymis, žmonės supranta, kad to finansavimo „nepagaminsi“ greitai. Man tai reiškia pasitikėjimą kariuomene. Kadangi ginti turi kariuomenė, vadinasi, ją reikia tinkamai finansuoti“, - sakė pašenkovas.

Finansavimo didinimui (tuoj pat arba palaipsniui) dažniau pritaria aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų gruodžio 12-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.