Antradienį Seimo posėdyje klausimo dėl į Lietuvą atvykusių rusų skaičiaus sulaukęs užsienio reikalų ministras teigė, kad į bendrą atvykusiųjų skaičių patenka į Kaliningradą vykstantys Rusijos piliečiai, taip pat per sieną praleidžiami Rusijos piliečiai su Šengeno vizomis, kurie vairuoja krovinines transporto priemones, priklausančias trečiosioms šalims: ne Rusijai, o, galbūt, Lietuvai ir kitoms valstybėms.
„Turistiniais tikslais keliaujantys žmonės – Rusijos piliečiai su Šengeno vizomis į Lietuvą didžiąja dalimi yra neįleidžiami“, – teigė ministras.
Vyksta per Suomiją
Tačiau visai neseniai Delfi žurnalistas į Vilnių iš Helsinkio atskrido lėktuvu, kuriame buvo Rusijos piliečių. Viena bendrakeleivė žurnalistui prisipažino esanti iš Rusijos.
Tame pačiame reise, anot jos, buvo dar keli Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, per Suomiją jie laisvai gali atvykti pas mus, nes jokio kontrolės mechanizmo nėra. Lėktuvų iš Helsinkio, kaip ir lėktuvų iš kitų Šengeno zonai priklausančių šalių niekas papildomai netikrina: patenki į laisvo judėjimo zoną, vadinasi patenki ir pas mus.
Jei vykstama su kitos Šengeno zonai priklausančios šalies išduota viza, tai yra, iš Vokietijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos ir daugybės kitų šalių – ribojimų nėra.
Delfi žurnalistas įsitikino, kad Helsinkio oro uoste rusiškai kalbančių – daugybė, jų galima sutikti praktiškai visuose reisuose iš šios šalies sostinės. Po kelis kartus per dieną vykstantys skrydžiai į Vilnių – ne išimtis. Jau kurį laiką Lietuvos oro uostai tapo tarpine stotele ir tūkstančiams Baltarusijos piliečių.
Januška: visas mūsų ryžtas dėl vizų apribojimo tebuvo blefas?
Tai, kad rusai lėktuvais į Lietuvą su Šengeno viza gali atvykti netrukdomi signataras A. Januškai atrodo nepateisinama ir nesuprantama.
„Rusijos piliečiai ir toliau su Šengeno viza drąsiai keliauja į Vilnių. Ką mes šiandien girdėjome, kad rugsėjo mėnesį buvo įleista beveik 10 000 rusų, pusė jų buvo pagal senus algoritmus – supaprastintas tranzitas, krovininių automobilių koridorius į Rusiją. Reiškia kiti 5000 įvažiavo šiaip?“, – feisbuke klausia jis.
Pasak signataro, pasienyje su Rusija ir Baltarusija, Vilniaus ir Kauno oro uostuose yra pratęsta nepaprastoji padėtis.
„Automobiliais atvykstantys rusai yra neįleidžiami, o oro uoste iki šiol buvo (yra) laisvas koridorius? Nepaprastoji padėtis reikalinga, kad galima būtų daryti išimtis iš Šengeno reikalavimų. Kam reikalinga nepaprastoji padėtis, jei ji nevykdoma?“, – klausia jis.
Jis pabrėžė, kad iki šiol V. Putinas neuždarė sienų – matyt, uždarys artimiausiu metu, ir dabar leido išvykti tiems, kam, jis manė, kad galima išvykti.
„O Lietuva dalį jų įsileido. Jei tai tiesa, tai visas mūsų ryžtas dėl vizų apribojimo tebuvo blefas. Jei tai netiesa, tai kažkas turėtų paaiškinti, kur čia problema“, – rašo jis.
Bilotaitė: bet per kitas sienas negali atvykti
Kad tai yra tiesa praėjusią savaitę pripažino vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
„Na, vidinės mūsų sienos nėra uždarytos. Todėl aš ir sakau, kad labai svarbus europinis sprendimas, europinė pozicija dėl bendro sutarimo, kad Rusijos piliečiai neturėtų atvykti ir mėgautis Europos Sąjungos privilegijomis“, – paklausta, ar rusai turi galimybę atvykti lėktuvais, nes Šengeno erdvė užtikrina laisvą judėjimą, Lrt.lt sakė ministrė.
Į klausimą, ar nėra kiek deklaratyvus Lietuvos gyrimasis, kad nebeįsileidžiame Rusijos piliečių, jeigu jie gali atvykti lėktuvais iš Šengeno šalių, A. Bilotaitė atsakė: „Bet atvykstantys per kitas sienas negali atvykti.“
Ministrės įsitikinimu, šiuo klausimu reikėtų europinių sprendimų.
Jonavičius: lengvų sprendimų nėra
Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio patarėjas Rusijos ir Rytų partnerystės politikos klausimais Laurynas Jonavičius A. Januškai feisbuke paaiškino, kad Šengeno taisyklės veikia ir vidinių sienų nėra, o patikra veikia, jei atvykstama ne iš Šengeno zonos.
Anot A. Januškos, neaišku, kodėl Lietuva paliko šį koridorių Rusijos piliečiams, nors remiantis nepaprastąja padėtimi ir nacionalinio saugumo interesais, galėjo ne visai uždaryti Šengeną, bet apriboti vienos šalies piliečių įvažiavimą.
Pasak L. Jonavičiaus, net vienos šalies piliečių tikrinimas iš esmės reikalauja visų piliečių tikrinimo.
„Tam de facto reikia visų valstybių narių konsultacijų ir sutarimo, kurio, kaip gerai žinome, nėra ir nepanašu, kad bus. Vienašališkas sprendimas sukuria papildomus sprendimo reikalaujančius klausimus ir problemas. Klausimas darbotvarkėje, akivaizdu, kad lengvų sprendimų nėra“, – pabrėžė jis.
Pirmadienį komentuodamas rusų atvykimo į Lietuvą klausimą G. Landsbergis leido suprasti, kad Rusijos piliečių srautas smarkiai mažėja, nes lėktuvais daug žmonių atvykti tiesiog negali.
„Nėra galimybės labai daug jiems atvažiuoti. Nepaisant to, kad jie visi atskristų, pavyzdžiui, į Stambulą, ir iš jo bandytų visi atskristi, tai yra labai riboti avialinijų, oro uostų resursai. <…>. Mes dėl to ir pradėjome kalbėti, kad uždarius penkias sienas, radikaliai apribojus per penkias sienas atvykimą: Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos, iš esmės srautas krenta dramatiškai. Nes lėktuvai to negali perimti“, – kalbėjo jis.
