Seimo posėdžių prieš dvi dešimtis metų stenogramos ir garso įrašai, pasak žurnalistės Ritos Miliūtės, patvirtina, kad interesų deklaravimas niekada nebuvo valdančiosios daugumos lyderio R. Karbauskio prioritetas, bet žemės ūkis buvo visada.

„Pirmininke, svarstant situacijas ir problemų reikšmę bei svarbą, akivaizdu, kad žemės ūkis ir krašto apsauga yra tolygūs valstybės prioritetai“, – kalbėjo R. Karbauskis 1998 m. gruodį Seime svarstant Krašto apsaugos finansavimo strategiją.

Kalbant apie interesus ir jų deklaravimą, R. Miliūtė priminė, kad R. Karbauskis nuolat šneka apie tai, koks svarbus skaidrumas. Bet taip jau išeina, kad skaidrumas svarbus tada, kai kalbama apie kitus, konstatuoja žurnalistė.

Per trečiąją savo kadenciją Seime jis pamiršo laiku deklaruoti savo ir žmonos sandėrius Ispanijoje. Tris milijonus eurų, padovanotus vaikams. Kad vaikai, kaip ir tėvas, sesuo bei marti, valdo žemės ūkio bendroves, kaip nors susijusias su „Agrokoncernu“ arba juo. Visi šie dalykai deklaracijoje atsirado po to, kai juos atrado žurnalistai.

Bet R.I.T.A. surinkti dokumentai rodo, kad deklaracijų viešinimui jis nepritarė jau tada, kai pirmą kartą buvo išrinktas į Seimą, kai pirmą kartą jame buvo pateikta Seimo Statuto pataisa parlamentarams deklaruoti savo viešuosius ir privačiuosius interesus. Jau tuomet R. Karbauskis siekė, kad tos deklaracijos nebūtų viešos, ir kalbėjo, kad jos nėra viešos senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse.

„Iš esmės pritariu pareigūnų turtinių ir finansinių interesų deklaravimo būtinumui. Tačiau man kelia nerimą tokių deklaracijų paskelbimo tvarka. Šiame Seime ir Vyriausybėje yra žmonių, kurie savo legaliu darbu yra sukūrę pastovių pajamų šaltinių per dividendus įmonėse ir depozitus bankuose“, – 1997 m. svarstant Seimo statuto pakeitimą dėl interesų konflikto deklaravimo sakė R. Karbauskis.

Jis kalbėjo manąs, kad jų nebaugina deklaravimo tvarka bei deklaracijų turinys, tačiau „šių duomenų paskelbimas tokioje visuomenėje, kurioje nusikalstamumo struktūros gali kontroliuoti privatų piliečių gyvenimą, yra rizikingas“. Todėl siūlė, kad Etikos ir procedūrų komisija, pareigūnui paprašius, galėtų nuspręsti neskelbti deklaracijų turinio, skelbiamas būtų tik deklaravimo faktas.
„Nepriėmus tokio papildymo, norėčiau paklausti, kuris iš Seimo narių arba jo vadovų galėtų prisiimti atsakomybę už šių asmenų arba jų šeimų saugumą. Kodėl minėtų nuostatų nėra Kanados, Airijos, Australijos, JAV, Vokietijos analogiškuose teisės aktuose, komentuoti nesiimu, nes ir taip visiems aišku“, – sakė R. Karbauskis.

Kalbėdavo retai

Pirmosios kadencijos Seime Ramūnas Karbauskis kalbėdavo retai, antrosios – irgi, kartais per visą sesiją nepasakydavo nė žodžio. Kalbėdavo dažniausiai tada, kai buvo svarstomi įstatymai, kaip nors paliesiantys žemės ūkio bendrovių veiklą, – per žemės įsigijimą, degalų akcizus ar žemės ūkio finansavimo programas.

Jis aktyviai palaikė žemės pardavimo apribojimus, sakė, kad jie naudingi ūkininkams. Faktas, kad pats su tėvu tuo metu supirkinėjo žemes, neatrodė interesų painiojimas. Ir kalbama apie tą supirkinėjimą jau beveik dvidešimt metų, rodo R.I.T.A. analizė.

Pats R. Karbauskis trumpą laiką yra buvęs Sveikatos reikalų komiteto nariu. Tačiau abiejose pirmosiose kadencijose jis mielai praleisdavo posėdžius ir dėl to būdavo svarstomas Etikos komisijoje. Pats aiškino, kad atvykti į darbą, kuriam atlikti jį pasirinko rinkėjai, trukdo darbas su rinkėjais.

„Aš pravaikštas dariau ne sąskaita, sakykim, kokių nors ekskursijų, o sąskaita darbo savo apygardoje“, – 2000 m. kalbėjo R. Karbauskis.

Atsakinėdamas apie trąšas paniojasi

„Žaliųjų valstiečių“ pirmininkas, pasak R. Miliūtės, ne visada yra „žaliasis“, taip pat jam sunku atsiminti datas, ypač kai jos svarbios įsivežant trąšas. Prieš beveik du dešimtmečius Seimo ekonominių nusikaltimų komisija aiškinosi, kodėl „Agrokoncernas“ į Lietuvą trąšas vežė kaip tranzitines, nors jos likdavo Lietuvoje.

„1993–1994 metais tikrino „Lietuvos geležinkelius“ ir tirdama tuos dalykus surado, kad iš tikrųjų yra peradresuojami kroviniai, jie nusėda Lietuvoje“, – 1999 m. reportaže sakė Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos narys Algimantas Sėjūnas.

Pasak jo, pradėjus nagrinėti, kaip tai nutinka, išryškėjo schema, kuria naudojasi daugelis firmų: „kažkokiu būdu Kaliningrade įsteigia firmą, ir toliau yra Rusijos arba Baltarusijos pusė. Tada ta firma užsako trąšų arba naftos produktų, ir jie lyg tranzitu keliauja per Lietuvą. Toliau naudoja tokį paprastą modelį – staiga ta firma sako, kad nepajėgia sumokėti, ir paprašo, kad už ją tai padarytų koks nors koncernas. Jis sumoka ir taip geležinkeliais peradresuoja Lietuvoje.“

„Tai, matyt, yra labai naudinga, nes čia įvežant paprastai nelabai kas nors tikrina. Tos prekės nusėda Lietuvoje ir galima įtarti, kad tai yra kontrabanda, nes nėra rimtos kontrolės. Tiriant tokį dalyką, man teko aptikti, kad taip trašų realizavimu užsiėmė ir dabartinis Seimo narys R. Karbauskis“, – kalbėjo tuometis parlamentinės Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos narys.

Pats R. Karbauskis tuomet aiškino, kad tada, kai tai vyko, „negalima buvo tiesiogiai vežti, dar nebuvo leidimų, dar buvo blokada.“

„Ta blokada ekonomiškai galėjo duoti dar didesnių nuostolių, jeigu nebūtų buvę nei degalų, nei trąšų, nei nieko kito, nes mums visko trūko tuo metu. Toks buvo sprendimas. Jį priimė ne kokia nors įmonė, o Vyriausybė“, – kalbėjo jis, o perklaustas, kelintais metais tai buvo, pradėjo painiotis tarp datų.

Pasak R. Miliūtės, tai vyko nei Vyriausybės sprendimu, nei per blokadą. O blokada Lietuvoje buvo devyniasdešimtaisiais.

Elgiasi ir kaip „žaliasis“, ir kaip „valstietis“

Šioje kadencijoje R. Karbauskis ginasi nuo kaltinimų, kad apeidamas įstatymus su šeima valdo žymiai daugiau žemės, negu galėtų susiję asmenys, ir kad užvaldė ją nuvijęs nuo žemės prasiskolinusius ūkininkus. Schema, anot R. Miliūtės, paprasta – trąšos į priekį, atsiskaitai grūdais, jeigu grūdai neužderėjo, čia tau ne labdara, čia verslas.

Pirmą kartą išrinktas į parlamentą R. Karbauskis tikino, kad dirbti savo žemę – visai kitoks jausmas, negu nuomojamą, tačiau domėjosi, ar Vyriausybės programos punktas remti ne tik žemės ūkį, bet ir ūkininkus nėra programos neatitinkanti klaida.

Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas prieš dvidešimt metų ragino balsuoti prieš Bazelio konvencijos ratifikavimą. Ta konvencija reguliuoja pavojingų medžiagų tvarkymą. Pagal Bazelio konvenciją, viena iš jos reglamentuojamų veiklų yra dirvos apdirbimas, palankiai veikiantis žemdirbystę. Palankiai žemdirbystę veikia trąšos.

„Neturime savo koncepcijų, savo sprendimų, o priiminėjame konvencijas, kokios yra siūlomos Europos Sąjungos ar kitų organizacijų, ir šiuo atveju siūlau atidėti šios konvencijos priėmimą“, – 1998 m. kalbėjo R. Karbauskis.

Bet, kai reikia, pasak R. Miliūtės, valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas yra „žalesnis“ už bet kurį Danijos ūkininką. Jo teigimu, Danija iš viso yra sušikta šalis su dviem paskutiniais gandrais.

„Kalbėjau su vaikais šiandien – kiek daug gandrų gyvena Lietuvoje. Kokybė, taip. O žinote, kad Danijoje gyvena tik viena šeima gandrų? Du gandrai – visoje Danijoje. Dėl to, kad danai sušiko savo šalį taip, kad ten gandrai jau nebegyvena. Ir kai mums aiškina, kad reikia žemę pardavinėti užsieniečiams, tiems, kurie šika, atsiprašau už tą žodį, Latvijoj. 30 proc. žemės Latvijoje priklauso užsieniečiams, daugiausia – danams“, – 2013 m. kalbėjo R. Karbauskis.

R.I.T.A. laidoje taip pat priminė, kaip R. Karbauskis ūkininkų vardu 2003 m. prašė legalizuoti naminę.

„Gerbiami kolegos, nors esu abstinentas, niekada nebandęs to gėrimo, kurį siūlo legalizuoti, tačiau esu įsitikinęs ta patirtimi, Europos Sąjungos patirtimi, valstybių, tokių kaip Vokietija, Austrija ir taip toliau, kad, įleidę procesą ir priėmę tokius įstatymus, kokie yra kitose valstybėse, mes galbūt pajudėtume ta kryptimi. Smulkieji nelegalaus alkoholio gamintojai tikrai nepersitvarkys, į legalią rinką jie neateis, tačiau yra vidutinių ir stambių ūkininkų, kurie prie savo verslo šitą verslą galėtų pridurti“, – kalbėjo R. Karbauskis.