Maldeikis: susitikti negali vykdomosios valdžios atstovai
G. Landsbergio kolegos konservatorių frakcijoje, Parlamentinių ryšių su Kinija (Taivanu) grupės pirmininko M. Maldeikio matymu, Taivano ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų susitikimas turėtų kitą statusą ir tai galėtų būti vertintina kaip vienos Kinijos principo laužymas.
„Mes niekada nepažeidėme vienos Kinijos principo. Per visą istoriją, kuri buvo su Taivanu, per visą epopėją, apie kurią buvo diskutuojama, buvo labai daug stereotipų. Ir vienas iš tų stereotipų, – kad Lietuva pažeidžia kažkokius savo įsipareigojimus. Lietuva niekada nepažeidė įsipareigojimo dėl vienos Kinijos principo.
Politikai, tokie kaip aš, gali susitikinėti ir tai politikų laisva valia. Laisvos šalies laisvi politikai gali susitikti su žmonėmis, kurie atitinka jų pareigas. Jeigu tai būtų ministras, tai jau truputį kitas statusas. Tada iš tikrųjų Kinija galėtų reikšti kažkokias pretenzijas. Iki šios dienos Kinijos pretenzijos yra nelegalios ir tai yra bandymas primesti savo valią. Tai ministras tame kontekste nenori susitikti“, – ketvirtadienį Delfi komentavo M. Maldeikis.
Savo ruožtu Taivane viešėjusi Seimo pirmininkė, jo teigimu, vienos Kinijos principo nepažeidė, nes ji nėra vykdomosios valdžios atstovė: „Seimo pirmininkė yra politikė, viena iš politikių esanti parlamente. Ji kaip ir Seimo narė, kad ir Seimo pirmininkė, yra viena iš 141 dienos pabaigoje. Dėl to ji nepažeidžia vienos Kinijos principo. Jeigu tai būtų vykdomoji valdžia, jeigu tai būtų ministras, prezidentas, tai jau truputį kitas rangas.“
Surplys: greičiausiai buvo sąjungininkų signalų
Delfi kalbintas Seimo „valstietis“, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys situaciją vertino taip: „Susidaro įspūdis, kad Lietuva laikosi ne vienos Kinijos, bet vieno Landsbergio politikos.“
Tautos atstovo įsitikinimu, Lietuva sulaukė signalų iš sąjungininkų, dėl ko ir neįvyks ministrų susitikimas.
Seimo narys reiškė viltį, kad mūsų politikai „sugrįžo prie blaivaus proto“ ir šiek tiek nuėjo „nuo perdėtai vertybinės politikos“.
„Vyksta tai, ką visi sakė. Bendra taisyklė, turbūt, yra tokia, kad pasaulis ne visada yra toks, kokį tu jį įsivaizduoji. Kalbant rimtai, šiuo metu, kai pasaulis yra įkaitęs, vyksta galybė ginkluotų konfliktų nuo Europos, Azijos ir Afrikos, mes matome, kaip elgiasi mūsų sąjungininkai. Tiek JAV valstybės sekretorius, tiek prezidentas susitinka su Kinijos kolegomis, Australijos premjeras, berods, vakar susitiko su Kinijos atstovais. Panašu, kad mūsų sąjungininkai yra susirūpinę dėl pasaulio tvarkos ir visais įmanomais būdais bando sugrįžti prie taikaus konfliktų sprendimo, nesutarimų sprendimo. Tuo tarpu mūsų Seimo pirmininkė išvažiuoja dirginti visų dirgiklių į Taivaną.
Aš manau, kad tas nesusitikimas Vilniuje, pirmiausia, buvo padiktuotas mūsų sąjungininkų. Buvo, turbūt, gauti stiprūs signalai, kad gal jau baikime šitą vieno kalavijo istoriją ir pabandykime sugrįžti prie taikaus nesutarimų ir konfliktų sprendimo“, – dėstė G. Surplys.
„Aš labai norėčiau tikėtis, kad tai yra tiesiog sugrįžimas prie blaivaus proto ir nuėjimas šiek tiek nuo tos perdėtai vertybinės politikos, nepasimatuojant nė savo galimybių, nepasitariant su sąjungininkais.
Kiek aš pažįstu mūsų dabartinius politikos lyderius, tai, turbūt, nebuvo padaryta savo jėgomis. Buvo, turbūt, labai stiprūs signalai iš mūsų sąjungininkų, kad užteks pilti alyvą į ir taip stipriai degančią ugnį“, – pridūrė politikas.
Landsbergis: Lietuva neturi diplomatinių ryšių su Taivanu
Trečiadienį žurnalistų kalbintas G. Landsbergis teigė, jog su Taivano užsienio reikalų ministru nesusitiks, nes Lietuva laikosi vienos Kinijos politikos. J. Wu Lietuvoje svečiuosis ketvirtadienį ir penktadienį.
„Mes laikomės vienos Kinijos politikos, Lietuvos vienos Kinijos politikos, kuri implikuoja, kad oficialių kontaktų mes nepalaikome“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis pažymėjo, jog neplanuoja dalyvauti ir J. Wu vizito metu vyksiančiame renginyje, kurį organizuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas bei Užsienio reikalų ministerija. Kaip tvirtino ministras, šio renginio metu nėra numatytas jo susitikimas.
„Nėra tokių planų“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Tai gal Lietuva keičia savo vertybinę politiką?
„Nesistengiu įtikti interneto šūkautojams. Lietuva turi politiką, aiškią kryptį, ja eina. Šitoje temoje daugiau neturiu, ką pasakyti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo ministras.
Paklaustas, ar dėl susitikimo su Taivano ministru konsultavosi su Vakarų partneriais, G. Landsbergis teigė nematęs tam prasmės: „Dėl šito konkretaus – nematau prasmės. Yra Lietuvos pozicija, ji yra įgarsinta.“
Diplomatijos vadovas pasakojo, jog su kitų šalių, su kuriomis Lietuva turi diplomatinius santykius, ministrais šalies atstovai susitinka visada. Bet šiuo atveju Lietuva, pasak jo, nemezga diplomatinių santykių su Taivanu.
„Atvykstantis svečias į Lietuvą nėra iš valstybės, su kuria Lietuva turėtų diplomatinius santykius. Ir lygiai taip pat nėra iš valstybės, su kuria diplomatinius santykius turėtų mūsų artimiausi partneriai. Lietuvos principinė pozicija visada buvo, kad Lietuva neužmezga diplomatinių ryšių su Taivanu, nematome tam dabar reikalo, galimybės, tokia ir mūsų partnerių pozicija. Ir tokia yra nuosekli mūsų pozicija“, – teigė politikas.
Jis pažymėjo, kad su Taivano atstovais buvo susitikę kito rango Vyriausybės atstovai bei politikai, bet tai esą netraktuojama kaip bandymas megzti diplomatinius santykius: „Tokių kontaktų yra buvę anksčiau. Jie yra vykę į Taivano salą, yra turėję susitikimų, kurie yra netraktuojami kaip diplomatinių santykių pastūmėjimas. Iš Kinijos nesame susilaukę indikacijų, kad tai būtų nepriimtina.“
G. Landsbergis pabrėžė, kad vienos Kinijos politiką nusistato kiekviena valstybė. „Mes turime adekvačius rėmus, kuriuose mes tą politiką formuojame“, – sakė jis.
„Dabar Kinija už ką Lietuvą kaltina, dėl ankstesnių mūsų sprendimų, tai buvo būtent dėl atstovybės pavadinimo, ką mes primygtinai teigėme, kad tai nėra diplomatinių santykių užmezgimas, nėra atsisakymas vienos Kinijos politikos. Tai yra suteikimas teisės Lietuvoje pavadinimus rinktis patiems <...>. Tuo tarpu susitikimai, oficialūs kontaktai jau būtų kas kita“, – komentavo ministras.
Įtampa santykiuose su Kinija
Lietuvos ir Kinijos santykiai paaštrėjo po to, kai Lietuva Vilniuje leido veikti Taivaniečių atstovybei. 2021 metų pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
