„Manau, kad labai logiškas sprendimas. Jam pritariu. Praeities sportiniai nuopelnai negali būti pateisinamu, kad tokiems asmenims visą laiką tas valstybės apdovanojimas išliktų. Jeigu yra netinkami veiksmai dabar, gerai, kad prezidentas G. Nausėda reaguoja principingai“, – taip G. Nausėdos sprendimą komentavo J. Razma.
Prezidentas G. Nausėda trečiadienį taip pat socialiniame tinkle užsiminė, jog reikėtų keisti teisės aktus, nes šiuo metu tiesiog atimti suteiktos pilietybės nelabai įmanoma.
Paklaustas, ar reikėtų iš M. Drobiazko ir net galbūt P. Vanago atimti Lietuvos pilietybę, J. Razma teigė, jog teisinio mechanizmo klausimas gali būti sprendžiamas dar Seimo rudens sesijoje.
„Šiuo metu nėra teisinio mechanizmo pilietybės atėmimui, dėl, tarkime, priesaikos sulaužymo. Yra tam tikra teisinė spraga. Mes mėginsime ją užpildyti. Tikiuosi, kad rudens sesijoje. Prieš kurį laiką kreipiausi į Vyriausybę dėl tos spragos.
Vidaus reikalų ministrė sutiko, kad reikia tai spręsti. Kiek žinau, yra duotas vidaus reikalų ministrės pavedimas savo darbuotojams, kad rengtų tokį projektą dėl pilietybės įstatymo papildymo, kad būtų teisiniai mechanizmai dėl galimybės atimti pilietybę už šiurkštų priesaikos sulaužymą ar panašiai“, – pasakojo parlamentaras.
J. Razma pabrėžė, jog kalbama daugiausiai apie tuos asmenis, kurie turi dvigubas pilietybes.
„Dėl vienintelės pilietybės atėmimo, deja, mes esame suvaržyti ratifikuotos tarptautinės konvencijos, kuri gina tą žmogaus vienintelę pilietybę. Čia jau reikia ieškoti kitų teisinių mechanizmų, kaip bausti tokius asmenis, kurie veikia prieš valstybę, turėdami vienintelę mūsų šalies pilietybę.
Jeigu mes kalbame apie dabar nuskambėjusias keliones į Maskvą kai kurių veikėjų, tai manau, kad turėtų būti sprendžiama jų atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą“, – LNK sakė J. Razma.
Jis teigė, jog atrodo paradoksaliai, kad Lietuvos pilietis, prisiekęs ištikimybę valstybei veikia prieš ją.
„Ar mes turime taikstytis su tokia paradoksalia situacija? Ar jis ir toliau, kaip niekur nieko, veikdamas prieš Lietuvos valstybę turi likti jos piliečiu? Ypač, kai jis turi dvigubą pilietybę“, – kalbėjo politikas.
TS–LKD atstovas J. Razma teigė, jog būtų buvę geriau, kad Lietuva, ratifikuodama minėta konvenciją, įtvirtinti išlygą, kad būtų galimybė atimti ir vienintelę pilietybę už šiurkštų priesaikos sulaužymą, tokius veiksmus, kurie kelia grėsmę valstybės nacionaliniams interesams.
„Būtų buvę geriau ir teisingiau. Bet tokios išlygos, deja, nėra“, – LNK sakė J. Razma.
Seimo narys tikino, jog vienintelės pilietybės atėmimo klausimo dėl šiurkštaus priesaikos sulaužymo vien politikams spręsti nereikėtų palikti.
„Bet, kaip minėjau, turėtų būti labai objektyvūs, teisiniai mechanizmai, kurie apsaugotų nuo (manipuliacinių, aut. p.) veiksmų. Kaip minėjau, viena iš aplinkybių galėtų būti Konstitucinio Teismo (KT) išvada. Kaip žinome, KT teismas apkaltos atveju yra atsakingas už išvadą – ar buvo šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas. Jis skelbia esminį verdiktą“, – priminė jis.
Parlamentaras J. Razma teigė, jog ir šiuo atveju būtų reikalingi pakankamai sudėtingi teisniai mechanizmai, kurie bet kokias galimas manipuliacijas eliminuotų.
Visą LNK pokalbį su J. Razma žiūrėkite čia:
