Baltarusija naudojasi situacija
Pasak D. Urbono, tai, kad žmonės vyksta į Baltarusiją ieškoti pigesnių produktų, Lukašenkos režimas išnaudoja kaip galimybę skleisti savo propagandą, aiškinant, jog Baltarusijoje yra taip gera, jog ten atvyksta net Europos Sąjungos piliečiai. Tačiau, anot pašnekovo, yra ir dar rimtesnių rizikų.
„Mūsų piliečiai gali tapti specialiųjų tarnybų taikiniais. Tikrai tarnybos turi žinių apie tai, kad ne vieną kartą buvo bandoma užverbuoti mūsų piliečius, tam, kad jie teiktų informaciją, bendradarbiautų su Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis“, – dalijosi jis.
Tiesa, gyvename demokratinėje šalyje, todėl piliečiams valdžia gali teikti tik rekomendacijas nevykti ten, kur tyko pavojai.
„Norėtųsi galvoti, kad mūsų piliečiai yra sąmoningi ir, prieš priimdami kažkokius sprendimus, vykdami į Baltarusiją, pagalvoja šiek tiek plačiau ir daugiau“, – teigė D. Urbonas.
Vis dažniau kalbama ir apie sienos su Baltarusija uždarymą, tačiau D. Urbonas teigia, kad nors ir tokia galimybė egzistuoja, tai – kraštutinė priemonė.
„Ji būtų taikoma ne dėl to, kad mūsų piliečiai ten važiuoja nusipirkti pigesnės dešros“, – teigė jis.
Baltarusiai Lietuvoje
Prezidentūra seniai kelia klausimą, kad baltarusių traktavimas turėtų būti toks pat, kaip ir Rusijos federacijos piliečių. Tai reiškia, kad ir jų atvykimas į šalį, nekilnojamojo turto įsigijimas ar leidimas gyventi – turėtų būti apribotas. Deja, tam tikra visuomenės dalis tokiam sprendimui priešinasi ir teigia, kad nereikėtų uždaryti kelio žmonėms bėgti nuo represijų ir Lukašenkos režimo. Šiandien ir vėl grįžtama prie diskusijos apie šią situaciją. D. Urbonas paaiškino, kodėl taip yra.
„Iš esmės, situacija nepasikeitė, tiesiog atsirado „Wagnerio“ aspektas, kaip papildomas rizikos veiksnys. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į patį kontekstą, kodėl buvo priimtas įstatymas dėl ribojamųjų priemonių. Mes tai matome iš tiesų iš paties įstatymo pavadinimo ir kokiu tikslu jis buvo priimtas – būtent dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesų įgyvendinimo. Iš tikrųjų, žvelgiant į ribojamųjų priemonių įstatymą ir Baltarusijos vaidmenį karinės agresijos aspektu, mes turime akivaizdų faktą, kad Baltarusija, taip pat kaip Rusija, yra atsakinga už tai, kas vyksta šiuo metu Ukrainoje. Tai tikrai yra tiesioginis įsitraukimas“, – teigė prezidento patarėjas.
Pasak jo, yra patvirtintų faktų, kad Ukrainos teritorijos buvo atakuojamos ir iš Baltarusijos teritorijos, kurioje veikia Rusijos kariniai vienetai, sudaromos sąlygos vykti tam tikrai rotacijai, todėl, tame kontekste, kuriame yra priimtas įstatymas, Baltarusijos ir Rusijos federacijos piliečių traktuoti skirtingai – nėra pagrindo.
„Mes aiškiai matome ir Baltarusijos priešišką retoriką Lietuvos atžvilgiu. Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka, kalbu apie neteisėtos imigracijos situaciją, kurią patyrėme ir, kuri tebesitęsia iki šiol ir yra kiek intensyvesnė yra Lenkijos, Latvijos atžvilgiu, tačiau mes ne kartą girdėjome grasinančią retoriką Lietuvos atžvilgiu kalbant ir apie taktinio branduolinio ginklo buvimo teritoriją, taigi, žvelgiant į tai, reikėtų pasakyti, kad, priimant įstatymą, buvo ignoruoti šie faktai, šitos aplinkybės ir tikrai be pagrindo kai kurios ribojamosios priemonės buvo nustatytos tik Rusijos piliečiams, o ne Baltarusijos piliečiams“, – aiškino D. Urbonas.
Žvelgiant šios dienos akimis, D. Urbono teigimu, galima reziumuoti, kad Baltarusijos visuomenė – kiek kitokia, nei buvo manyta anksčiau.
„Visi atvykstantys gyventi į Lietuvą yra kritiški tam, kad vyksta Ukrainoje. Jie priešiški tiek Kremliaus, tiek Baltarusijos režimui, tačiau šiandien mes matome, kad nebuvome iki galo teisūs, kažkiek ir klydome, nes Migracijos departamento paskelbti duomenys rodo, kad nemaža dalis atvykusių, visgi, nėra tokie, kaip mes manome. Jie palaiko tai, kas vyksta Ukrainoje, nemato tame jokios problemos ar, netgi, reiškia palaikymą“, – teigė prezidento patarėjas.
Pasak jo, ši aplinkybė ir šie klausimai – labai svarbūs ir, galima sakyti, kurį laiką jie buvo ignoruojami.
„Mes turime suprasti, kad tie asmenys, kurie taip mąsto, tam tikromis aplinkybėmis tampa puikiu įrankiu priešiškoms valstybėms išnaudoti tai“, – teigė D. Urbonas.
Patikros sistema
D. Urbono manymu, šiuo metu Lietuva žengia kokybiškos atvykstančių į šalį patikros link, tačiau tam yra reikalingi dideli resursai.
Tačiau, nepaisant kliūčių, galima matyti, kad procesas vystosi sėkmingai.
„Tai, kas šiuo metu vyksta ir ta statistika, kuri buvo pateikta dėl panaikintų leidimų, neišduotų leidimų, atsisakytų pakeisti leidimų, draudimų atvykti į Lietuvos Respubliką – rodo, kad tas procesas vyksta ir jo kokybė tikrai gerėja“, – teigė D. Urbonas.
Situacija nuolat keičiasi
Pasak Seimo narės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, „Wagner“ grupuotės buvimas Baltarusijos teritorijoje – įneša papildomos rizikos.
„Galima teigti, kad peržiūrėjimas to įstatymo, apie kurį mes šiandieną kalbame, jo nuostatų peržiūrėjimas, kad Baltarusijos piliečiai turėtų būti prilyginami Rusijos piliečiams, yra tikrai savalaikis“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, Lietuvos saugumo situacija dabar yra pakitusi ir to ignoruoti negalima, tačiau, ji viliasi, kad dešimtys tūkstančių atvykstančių baltarusių įtakos Lietuvos saugumui neturės.
„Aš viliuosi, kad mūsų tarnybos ir atsakingos institucijos geba patikrinti, kiek tai yra įmanoma, bet, aišku, turime būti budrūs. Kita vertus, kalbant apie baltarusius ir humanitarinius tikslus, apie žmones, kurie yra persekiojami režimo – irgi, matyt, negalime užmerkti akių“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pamirštas entuziazmas ir baltarusių vaidmuo kare
Tam, kad ši diskusija yra savalaikė, pritarė ir politologas M. Milta. Jo manymu, tokios diskusijos leidžia iš naujo įvertinti situaciją bei priemones, kurių buvo imtasi anksčiau.
„Iš principo, diskusijoje, kaip reiškinyje – aš nieko neigiamo tame nematau, tačiau ji turi būti kuo įvairesnė, kuo įvairiapusiškesnė ir labiau įtrauki, turiu omeny, kad ne tas pats burbulas diskutuoja apie tai, bet ir tie asmenys, kuriuos liečia diskusijos pasekmės turėtų būti įtraukiami“, – teigė jis.
Tačiau politologas nemano, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiai turėtų būti traktuojami taip pat. M. Miltos teigimu, jam yra bjauru ir apgailėtina, kad Lietuvos piliečiai sieja vieno ar kito asmens tautybę su grėsme.
„Aš nežinau, kodėl staiga mums atsirado abejonių dėl baltarusių, radusių prieglobstį Lietuvoje, lojalumo Lietuvai, nes pati Lietuva per pastaruosius 25 metus labai kryptingai ir nuosekliai dėdavo visas pastangas, orientavo visą savo užsienio politiką Baltarusijos laisvės bylai, remdama pilietinės visuomenės organizacijas, remdama žmogaus teisių organizacijas, remdama tuos pačius universitetus tremtyje ir panašiai. Vilnius, šiuo požiūriu, yra itin svarbus taškas, nes tai yra ta vieta, kur baltarusiai gali jaustis saugiai, kur jie buvo kviečiami pačių Lietuvos žmonių“, – teigė M. Milta.
Anot jo, atrodo, kad mes patys užmiršome, kaip entuziastingai buvome nusiteikę remdami baltarusių pastangas išsivaduoti iš Lukašenkos spąstų.
„Be jokios abejonės, vyksta karas, už kurį neša atsakomybę ir Putinas, ir Lukašenka – dėl to nėra jokių abejonių. Lukašenka neša atsakomybę už šį karą, bet, kuo iš esmės skiriasi Baltarusijos visuomenės klausimas šiuo požiūriu, jeigu mes jį nagrinėjame lygindami Rusijos visuomenės klausimą, tai baltarusiai savo asmeniniu pavyzdžiu demonstruoja, kad jie kovoja ukrainiečių pusėje“, – teigė M. Milta.
Pasak pašnekovo, per pastaruosius metus, nebuvo nei vieno pranešimo apie tai, kad Baltarusijos piliečiai kovoja Rusijos pusėje ir puola Ukrainą.
„Iš 145 milijonų gyventojų Rusijoje yra vos keli šimtai Rusijos piliečių, kurie kovoja už Ukrainą ir visi kiti šimtai tūkstančių piliečių kovoja prieš Ukrainą. Šiuo požiūriu, 15 kartų mažesnė Baltarusija demonstruoja kitus skaičius, tai, jeigu mes atidedame į šoną moralinius įsipareigojimus, vertybines nuostatas, tai bent jau pažiūrėkime aritmetiškai – Baltarusija labai aiškiai parodo, kad tai, kaip Lukašenka veikia šiame kare ir prisideda prie jo vykdymo – nėra tai, ko siekia patys Baltarusijos piliečiai. Aš, šiuo požiūriu, sakau, kad mums reikia atsižvelgti į tai“, – teigė politologas.
Vilnius – visų
Politologo M. Miltos manymu, Vilniuje vietos atsiras visiems.
„Aš manau, kad Vilnius, istoriškai, yra ir žydų, ir lietuvių, ir lenkų, ir baltarusių, ir visų tautų, kurios randa sąsają, prieglobstį, kažkokį istorinį, kultūrinį jautrumą. Tai tik padaro Lietuvą ir Vilnių stipresniu, reikšmingesniu ir patrauklesniu“, – teigė jis.
Anot jo, kiekvieną kartą atvažiavę į Vilnių mes matome stačiatikių, graikų katalikų bažnyčias ir kitus maldos namus, kuriuose yra aukojamos mišios, įvairiomis kalbomis vykdomos apeigos, žmonės taip pat Vilniuje kuria meną, mokslą ir tai padaro Vilnių turtingesniu.
„Aš manau, tai, kad baltarusių skaičius Lietuvoje yra reikšmingas ir tas faktas, kad šie žmonės rado namus Vilniuje, aš manau, tik parodo, kad Vilnius yra ne tik kaip miestas, kuriame galima gyventi, bet kaip idėja, reiškinys atranda patrauklumo vis didesniame žmonių tarpe ir, lygiai taip pat, tai mus visus padaro stipresniais“, – teigė M. Milta.
Dabartinė diskusija – praeities sprendimų rezultatas
Vidaus reikalų viceministro A. Abramavičiaus teigimu, rengiant ribojančių priemonių įstatymą, kuris pakeitė nepaprastąją padėtį, sprendimas, kad rusų ir baltarusių piliečiai turi būti traktuojami vienodai – pasiektas nebuvo, o tai, ką matome šiandien – viso to rezultatas.
„Šiandien mes turime situaciją, kad tie svarstymai grįžta. Vienas to faktorius yra „Wagner“ samdinių buvimas kažkur netoliese ir galimas jų infiltravimas, išdalinant baltarusiškus pasus ir pasakant, kad jie statybininkai ar vairuotojai ir ta pačia tvarka kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje – tai vienas variantas“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, susimąstyti priverčia ir statistinė realybė.
„Per pusę metų, vykdant papildomas patikras, sugriežtintas patikras, mes sužinome, kad yra 1000 žmonių, 1000 Baltarusijos piliečių, arba turinčių teisę čia gyventi, arba pretenduojančių tokią teisę turėti ir gaunami neatitikimai nacionaliniam saugumui, ir dokumentai jiems arba neišduodami, arba panaikinami. Tai yra pakankamai rimtas faktorius, kad verta grįžti prie svarstymo“, – teigė A. Abramavičius.
Skvernelio ragina prie diskusijos grįžti
Anot Seimo nario S. Skvernelio, atėjo laikas valstybei apsispręsti, kadangi atsirado naujos priežastys diskusijai.
„Jau vieną kartą buvo Seimas savo sprendimą išreiškęs, kada buvo prezidento veto jį atmetęs, bet situacija dabar šiek tiek pasikeitusi. Noriu priminti, kad Seimas pripažino, kad „Wagner“ organizacija yra teroristinė ir ji atsirado mūsų valstybės pašonėje, tai yra Baltarusijoje“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, prie šios temos verta grįžti ir diskutuoti. Jis taip pat atskleidė savo poziciją.
„Kadangi mes dabar matome pasikeitusią situaciją ir, dėl šios teroristinės grupuotės buvimo, yra grėsmės ir Lietuvai, ir Latvijai, ir Lenkijai, tai sienos kontrolė ir jos priežiūra turi būti gerokai sustiprinta“, – teigė S. Skvernelis.
Anot jo, šiai situacijai daug dėmesio turi skirti atitinkamos tarnybos, tačiau turime atkreipti dėmesį ir į tam tikrą politinį signalą.
„Jos turi žiūrėti ir žinoti informaciją, ką ta grupuotė planuoja, kokie planai, užduotys jiems numatytos yra, kas kerta sieną – turi būti tinkamai patikrinti, bet čia mes kalbame dabar daugiau apie tą politinį signalą į Baltarusijos režimo pusę ir ar tas politinis signalas reikalingas siųsti, ar ne. Kaip minėjau, iki „Wagner“ grupuotės atvežimo – buvo viena situacija. Dabar kaimyninė šalis įsileido teroristinę organizaciją, kuri žudė žmones, dalyvavo aktyviuose veiksmuose Ukrainoje, rodo savo politinį požiūrį į karą Ukrainoje, todėl čia jau kalbame apie politinės žinios paskleidimą ir Lukašenkos režimui, ir Baltarusijos visuomenei“, – teigė S. Skvernelis.
Pasak Seimo nario, ar ta politinė žinia bus skleidžiama, ar ne, dabar ir turi būti nuspręsta.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
