Iš vienos pusės partijoje įtakos siekia buvę „Drąsos kelio“ atstovai, skatinantys kalbas apie ekonomisto Povilo Gylio lyderystę artėjančiuose Seimo rinkimuose. Daug kas mano, kad už to slypi kitas buvęs šios partijos atstovas Valdas Vasiliauskas. Kalbama, kad pas „tvarkiečius“ žada ateiti ir Aurelija Stancikienė, su šia grupuote flirtuoja ir Petras Gražulis.

Kitoje pusėje dėl galimybės likti politikoje kovoja Kęstas Komskis, Vytautas Kamblevičius ir kiti senieji „tvarkiečiai“.

Vienas su „Tvarka ir teisingumu“ susijęs politikas sako, kad partijoje vyksta dviejų grupių pjautynės, kurių baigties laukia likusioji „tvarkiečių“ dalis. Jis užsimena, kad jei taip ilgai truks, iš partijos nieko neliks.

Pats R. Paksas teigia, kad nieko panašaus partijoje nevyksta, tiesiog prieš rinkimus prasidėjo „natūralus bangavimas“. Kaip yra iš tiesų?

Reitingai nežiba

Visuomenės nuomonės apklausos „Tvarkai ir teisingumui“ nėra ypatingai palankios, tačiau nežada ir nieko blogo. „Spinter tyrimų“ sausio mėnesio duomenimis, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, už „tvarkiečius“ balsuotų 8,6 proc. respondentų.

To paties mėnesio „Vilmorus“ rezultatai rodo, kad partiją „Tvarka ir teisingumas“ rinktųsi 7,7 proc. apklaustųjų.

Iš esmės „Tvarka ir teisingumas“ nėra rinkėjus alergizuojanti partija, tačiau „tvarkiečių“ elektoratas persidengia su Darbo partijos ir socialdemokratų elektoratu.

„Persidengimai praėjusiuose Seimo rinkimuose buvo pagal tai, kaip žmonės vertina šias tris partijas. Kam patiko „Tvarka ir teisingumas“, patiko ir Darbo partija bei socialdemokratai. Bet tai yra simpatijos. „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos elektoratas, lyginant, su kitomis partijomis, ganėtinai teigiamai vertina sovietmetį. Bet įdomiausia tai, kad bent jau 2012 m. Seimo rinkimuose „tvarkiečių“ elektoratas pagal kitas kategorijas – išsilavinimą, pajamas, lytį, profesiją – visiškai niekuo neišsiskyrė. Tai ganėtinai keista, kad atmetus prosovietiškumą ir simpatijas, persidengiančias su Darbo partija ir socialdemokratais, visa kita pas juos praktiškai vienoda“, - sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

Politologas teigia, kad iš įvairių tyrimų jis daro netiesioginę išvadą, jog balsavimas už „Tvarką ir teisingumą“ yra susijęs su lyderiu R. Paksu. Niekas kitas nepaaiškina, kodėl dalis žmonių renkasi balsuoti už „tvarkiečius“, o ne Darbo partiją.

Tačiau R. Paksas eilinį kartą negalės vesti partijos Seimo rinkimuose, nes Seimas nepritarė Konstitucijos pataisoms, kurios apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintam asmeniui suteiktų galimybę eiti priesaika pradedamas pareigas po 10 metų nuo apkaltos.

Dėl to Seime pasistengė ir Darbo partijos atstovai, kurie specialiai išėjo iš balsavimo, mat „darbiečiams“ visai nenaudingas „Tvarkos ir teisingumo“ atgimimas. Ypač turint mintyse, kad „tvarkiečius“ į rinkimus, vietoje R. Pakso, vesdavęs Valentinas Mazuronis tapo Darbo partijos pirmininku.

Ar V. Mazuronio išėjimas į Darbo partiją gali turėti neigiamos įtakos „Tvarkos ir teisingumo“ populiarumui ir rinkimų rezultatams? Juk „Tvarka ir teisingumas“ šiuo metu neturi rinkimų sąrašo Nr. 1, nors įvaizdžio prasme ir toliau gali eksponuoti R. Paksą.

M. Jastramskis vienareikšmiško atsakymo nepateikia, mat didelis klausimas, ar V. Mazuronis yra tas lyderis, kuris tempdavo partiją į viršų. Tačiau politologas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu partija „Tvarka ir teisingumas“ yra apsupta neigiamų žinių:

  • Iš „Tvarkos ir teisingumo“ į Darbo partiją išėjo V. Mazuronis;
  • Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tapo specialiuoju liudytoju Vijūnėlės statybų byloje;
  • „Tvarkiečių“ deleguotas vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis visiškai nesieja savęs su partija;
  • STT partijai yra pareiškusi įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo.

Bent dvi šios problemos reikalauja sprendimų: „Tvarka ir teisingumas“ turi surasti kandidatų sąrašo Nr. 1 rinkimams ir išvengti aktyvių teisėsaugos veiksmų partijos atžvilgiu, kad galėtų dalyvauti rinkimuose.

Kas taps Nr. 1: P. Gylys ar L. Graužinienė?

R. Paksui negalint vesti partijos 2016 m. Seimo rinkimuose, o V. Mazuroniui palikus partiją, „Tvarkai ir teisingumui“ reikia surasti naują sąrašo Nr. 1.

R. Paksas DELFI teigė, kad jis jau turi parinkęs sąrašo lyderį ir pateiks šį asmenį partijai patvirtinti. Klausiamas, o kas bus, jei partija atsisakys patvirtinti lyderio parinktą kandidatą, politikas reagavo juoku: „Taip dar niekad nebuvo“, - juokėsi europarlamentaras.

Neoficialiai teigiama, kad buvusi „Drąsos kelio“ stovykla į šią vietą siūlo ekonomistą P. Gylį, tačiau R. Paksas entuziazmo neparodė ir žiniasklaidai leido aiškiai suprasti, kad be jo tokie sprendimai nedaromi.

„Petras (Gražulis – DELFI) su ta violetine šutve nerimsta, per juos visi išeisim“, - apgailestavo vienas „tvarkietis“.

Rolandas Paksas

Neoficialiai kalbama, kad derybas su „Tvarka ir teisingumu“ veda Darbo partijos atstovė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kuri esą ir galėtų tapti „tvarkiečių“ Nr. 1. Teigiama, kad L. Graužinienė supyko, jog Darbo partijoje nebuvo įtraukta į preliminarų kandidatų sąrašo dešimtuką, todėl atleido penkis savo sekretoriato darbuotojus, kurių dauguma susiję su Darbo partija.

Vienas „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas DELFI sakė, kad L. Graužinienė turėtų pasirodyti partijos kongrese, kuris įvyks kovo 19 d. Tiesa, į kongresą politikė gali atvykti tiesiog kaip Seimo pirmininkė ir pasakyti sveikinimo kalbą, bet paprastai partijų suvažiavimų ir kongresų sveikinti važiuoja partijų pirmininkai ar vicepirmininkai – L. Graužinienė Darbo partijoje neina nei tokių, nei kitokių pareigų.

Rolandas Paksas ir Loreta Graužinienė

„Taip kalba, kad ji nori į narius. Tai, manau, linksma bus“, - pusiau juokais, pusiau rimtai padėtį įvertino vienas „tvarkiečių“.

Tarp Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ šiuo metu vyksta ir mūšis dėl žymesnių žmonių. Tarkime, beveik visi kalba, kad „tvarkiečių“ viceministrė Aplinkos ministerijoje Daiva Matonienė ketina pereiti į Darbo partiją, „Tvarka ir teisingumas“ savo ruožtu į savo gretas praėjusių metų pabaigoje Šiauliuose priėmė Andrių Šedžių.

Tačiau nei P. Gylys, nei L. Graužinienė visuomenės nuomonės apklausose nėra populiarūs, todėl abejotina, ar jie galėtų ištempti partiją į viršų.

Kaip išvengti įtarimų?

Kita „Tvarkos ir teisingumo“ problema – pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Šiame tyrime figūruoja tokios asmenybės kaip prodiuseris Rolandas Skaisgirys, „tvarkietis“ Rimas Antanas Ručys, buvęs vidaus reikalų viceministras Algimantas Juocevičius, buvęs vidaus reikalų ministro patarėjas Ervinas Raistenskis.

Skandalo įkarštyje iš pareigų pasitraukė „tvarkiečių“ buvęs vidaus reikalų ministras Alfonsas Dailis Barakauskas.

Įtarimai pateikti ne tik konkretiems asmenims, bet ir pačiai partijai „Tvarka ir teisingumas“ – kaip juridiniam asmeniui.

Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kilus įtarimų, jog privačios bendrovės padengė dalį 147 tūkst. litų vertės partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ kaštų. Manoma, kad tuo siekta, jog partijos veikiami Vidaus reikalų ministerijos tarnautojai, vykdydami viešuosius pirkimus, veiktų suinteresuotų bendrovių naudai.

Surinkta duomenų ir apie kitas galimai padarytas sunkesnes ir didesnio masto nusikalstamas veikas: susitarimą ir galimai neteisėtą įtaką Vidaus reikalų ministerijai 2013–2014 m. organizuojant daugiau kaip 27 mln. litų (daugiau nei 7,8 mln. eurų) vertės viešojo pirkimo konkursą, 9 mln. litų (daugiau kaip 2,6 mln. eurų) vertės viešuosius pirkimus valstybinėje įstaigoje „Regitra“ ir pirkimą Aplinkos ministerijoje.

Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. litų (apie 377 tūkst. eurų) kyšių suma.

Darbo partijos pavyzdys parodė, kad partijai susijungus su kitas ir net nepakeitus pavadinimo, baudžiamosios atsakomybės galima išvengti.

R. Paksas paneigė teiginius, kad „Tvarka ir teisingumas“ ketintų jungtis su kita partija ir taip reorganizuotis, tačiau politinėje erdvėje sklando kalbos, kad kovo 19 d. kongrese „tvarkiečiai“ susijungs su Žemaitijos partija. Šios atstovas Romualdas Miceika DELFI sakė, kad jungimasis veikiausiai nepavyks, nes iš „tvarkiečių“ nesulaukta žinių.

Vienas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas pasakojo, kad P. Gražulis labai siekia susijungimo su tautininkais, nots Tautininkų sąjungos atstovas Julius Panka sako, kad jokių derybų nevyksta. Pats R. Paksas yra kalbėjęs apie jungimąsi su visuomeniniais judėjimais.