Pasak Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovo Lino Kojalos, „Putinas peržengė net savo paties „raudonąsias linijas“.

„Jei anksčiau buvo dezinformaciniais būdais bandoma maskuoti Rusijos veikimą (Kryme – „žalieji žmogeliukai“, Donbase – „tik atostogaujantys rusų kariai“), tai šį sykį – atvira agresija.

Kremlius metodiškai vykdo planą, apie kurį nuo praėjusių metų lapkričio įspėja JAV ir kiti NATO sąjungininkai. Karių telkimas – parengties lygio didinimas – kibernetinės ir dezinformacinės atakos – apsimestinė diplomatija – bandymas sukurti pretekstą – tiesioginė invazija. Tai reiškia, kad sankcijos ir pokalbiai su Putinu savaime turėjo minimalią galimybę sąlygoti situaciją“, – feisbuke rašė jis.

Linas Kojala

Taip pat nurodė, kad agresiją vykdo ne tik Rusija, bet ir faktiškai Kremliui subordinuotas Baltarusijos režimas.

„Vadinasi, Lietuva turi tiesioginę sieną su abiem agresoriais (per Kaliningradą ir Baltarusiją). Aktyvuotas NATO 4 straipsnis. Aljansas jau anksčiau ruošėsi galimiems scenarijams, tame tarpe trumpinant greito reagavimo pajėgų parengties laiką.

Galime tikėtis ir vieningų NATO sprendimų, ir atskirų sąjungininkų papildomų veiksmų (pvz., Bidenas dar prieš kelias dienas paskelbė, jog į Baltijos šalis siunčia amerikiečių karius – tai buvo konkrečiai JAV priimtas sprendimas). Ukraina ginasi ne tik pati, ji gina visą Europą“

Toliau – Baltijos šalys

Seimo narys Matas Maldeikis nevyiojo žodžių į vatą ir konstatuoja, kad Ukrainoje vyksta karas.

„Šalta galva supraskime kokia šio karo kaina mums visiems. „Neturiu kito būdo saugoti savo sienas kitaip nei jas plėsti“, — sakė Jekaterina Didžioji, ir tai geriausiai atspindi Rusijos imperijos (skirtingomis jos formomis) mąstymą apie savo saugumą ir
kaimynus.

Šis mąstymas signalizuoja, kas Rusijos kaimynų laukia toliau. Rusijos imperijos pagrindinė problema yra geografijos sukurtas nesaugumo jausmas. Šį nesaugumo jausmą ji sprendžia plėsdamasi į vis naujas teritorijas, kol plėtra atsiremia į geografinius barjerus. Kariuomenė skirta užpildyti koridorius tarp šių geografinių barjerų“, – socialiniuose tinkluose aiškino politikas.

Jo teigimu, Sovietų Sąjungos laikotarpiu Rusija kontroliavo visus devynis geografinius koridorius, kurie leistų priešininkui pasiekti Rusijos šerdį, o griuvus Sovietų Sąjungai, Maskvos kontrolėje tokių teliko du.

„Po Krymo aneksijos jos kontrolėje atsidūrė jau trys geografiniai koridoriai.

Aneksijų Kaukaze ir „taikdarysčių“ Kalnų Karabache politika paskutiniais metais šį skaičių leido padidinti iki šešių. Klausimas dėl Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu niekada nebuvo „ar“, o „kada“. Ukraina Kremliui yra jo išlikimo klausimas. Tačiau net ir išsprendusi Ukrainos ir Baltarusijos „klausimus“, Rusija nesustos tol, kol nekontroliuos visų devynių koridorių“, – tikino M. Maldeikis

„O kas toliau? Geografija diktuoja, kad toliau yra Baltijos šalys bei Lenkijos ir Besarabijos plokštumos. Būtent čia spręsis Rusijos bei NATO su ES likimas. Rusija čia arba laimės arba nustos egzistavusi dabartine forma. Ir nieko nėra saldžiau Rusijos generolo akiai nei NATO Achilo kulnas — Suvalkų koridorius.

Jis ne tik sujungtų Baltarusiją su Kaliningrado sritimi, tačiau ir atkirstų Baltijos šalis nuo sąjungininkų. Prie NATO sienų Rusija nesielgs taip, kaip paskutinį mėnesį prie Ukrainos. Su NATO šalių lyderių nervais būtų žaidžiama pilkojoje zonoje — ar pradėti Trečiąjį pasaulinį karą dėl, pavyzdžiui, šiame regione atsiradusių žaliųjų žmogeliukų be atpažinimo ženklų?“, – retoriškai klausė jis.

Matas Maldeikis

Taip pat tikino, kad Vakarai su Rusija žaidžia žaidimą, kuris jiems atnešė sėkmę su Sovietų Sąjunga — tai sulaikymo strategija su kuo mažiau sau kenkiančiomis sankcijomis.

„Tereikia tik išlaukti, kol Rusijos imperija — dėl demografijos bei neefektyvios ir negalinčios keistis valdymo sistemos — tiesiog sugrius iš vidaus. Planas geras. Esame daug stipresni nei jaučiamės. Putinas supranta, kad mūsų sėkmę laiduoja sutarimas šalių viduje bei sąjungų su kitomis šalimis tvirtumas.

Todėl tai tampa dviem pagrindiniais jo taikiniais. Jis siekia skaldyti iš vidaus ir silpninti sąjungininkų pasitikėjimą vienas kitu. Tai jam nepavyksta. Tačiau jam pavyksta mus įtikinti, jog esame mažiau galingi politiškai ir ekonomiškai nei išties esame. Politiškai, ekonomiškai ir saugumo bei karine prasmėmis.“

Anot Seimo nario, problema kita.

„Pagrindinė to, kas vyksta Ukrainoje, problema yra ta, jog Putinas taip gali sau leisti elgtis. Nes jis mato, kad taisyklių pasaulis, kuriame gyvenome nuo Antrojo pasaulinio karo griūna — visų pirma dėl JAV išėjimo.

Ukrainoje klojami naujos pasaulio tvarkos pamatai. Jeigu būsime silpnesni nei iš tiesų galime, šiame naujame pasaulyje „tvarkos“ taisykles nustatinės Rusija su Kinija.“

Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas feisbuke pranešė, kad prašo stabdyti rusiškų ir baltarusiškų televizijos kanalų retransliavimą šalyje.

„Atsižvelgiant į tai, kad Rusija pradėjo agresyvią ataką, kurios neabejotina dalimi bus ir jau yra didžiulė dezinformacinė kampanija, ką tik nuo Seimo Laisvės frakcijos kreipiausi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją stabdyti Rusijos ir Baltarusijos kanalų retransliavimą Lietuvoje.

Tą reikia padaryti nedelsiant“, – akcentavo V. Mitalas.

Pavadino nusikaltimu prieš Ukrainos žmones

Į prasidėjusį karą viešai sureagavo ir opozicijoje dirbantis Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, akcentavęs, kad Rusijos agresija negali likti nenubausta.

„Tai – nusikaltimas prieš Ukrainos žmones. Tai – nusikaltimas prieš visas pasaulio demokratijas. Raginu nieko nelaukiant priimti reikalingus sprendimus Lietuvos saugumo stiprinimui.

Dabar ne laikas politiniams žaidimams ir pasistumdymams. Su kolegomis esame pasirengę dirbti konstruktyviai ir priimti būtinus sprendimus, kurie jau vėluoja“, – feisbuke dar ryte rašė politikas.

Saulius Skvernelis

S. Skvernelis taip pat atkreipė dėmesį į galimą dezinformacijos srautą, galimus kibernetinius išpuolius bei energetinius išbandymus.

„Rusijos karinė agresija bus lydima melo kampanijos, kibernetinių išpuolių visame demokratiniame pasaulyje bei energetinių išbandymų Europai. Mums visiems reikės būti itin atidžiais vertinant socialiniuose tinkluose matomą informaciją ir pasitinkant galimus nepatogumus savo kasdienybėje. Stiprybės Ukrainos žmonėms!“, – rašė jis.

Taip pat ir kitos parlamentinės šalies partijos suskubo smerkti Rusijos ir Baltarusijos invaziją į Ukrainą. Ketvirtadienį vakare įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamos palaikymo Ukrainai akcijos.

Gyventojams siūloma nepanikuoti, bet įsigyti asmeninį ginklą, turėti atsargų

Sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas feisbuke surašė 6 punktus, ką, anot jo, galima padaryti, kad kiekvienas iš mūsų būtume pasirengę geriau.

Jo teigimu, pirmiausia reikėtų nepanikuoti. Toliau pateikiami tokie žingsniai:

2. Turėti atsargų 72 valandoms. Rekomenduojama jas turėti visada.

Nuoroda, kuo reiktų apsirūpinti: https://www.lt72.lt/?page_id=2052

3. Stoti į Krašto apsaugos savanorių pajėgos ar Lietuvos šaulių sąjunga.

4. Įsigyti asmeninį ginklą ir šovinių. Procedūros pakankamai lengvos, o esant tokiai infliacijai geriausia investicija yra saugumas.

5. Tikrinti informacinius šaltinius ir padėti juos patikrinti artimos aplinkos žmonėms.

6. Ramiai dirbti savo darbą, kurti pridėtinę vertę ir mokėti mokesčius, kurie garantuoja mūsų saugumą.

„Kaip galime padėti Ukrainai: 1. Aukoti. Kaip geriausiai tai padaryti rasite čia: https://bit.ly/3pySRJR

2. Jei turite idėjų, kaip galite prisidėti prie pagalbos Ukrainai – rašyti mums elektroniniu paštu pagalbaukrainai@vilnius.lt

Savo ruožtu Vilnius yra parengęs humanitarinės pagalbos planą, yra numatytos patalpos, kuriose būtų galima apgyvendinti namų netekusias ukrainiečių šeimas. Šiuo metu patogiomis sąlygomis ekonomiškai apgyvendinti būtų galima iki 1000 žmonių, o ne taip patogiai, tačiau higieniškomis sąlygomis, esant ekstremaliajai situacijai – dar apie 1900 asmenų.

Esant papildomų patalpų poreikiui, būtų vykdomi viešieji pirkimai apgyvendinimo paslaugoms įsigyti, būtų prašoma ir vilniečių pagalbos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją