Ukrainos kariai Charkivo ir Chersono srityse pradėjo plataus masto kontrpuolimą ir tai liudijantys vaizdo įrašai plinta socialiniuose tinkluose. Nufilmuota ir kaip Charkivo srities gyventojai sutinka sugrįžusius ukrainiečių tankus ir jų įgulas. Plinta ir vaizdo įrašai, kuriuose – į nelaisvę paimti rusų kariai.
Ukraina iki šiol susiduria su problemomis, bandydama išsikeisti savo belaisvius, bet prasidėjus puolimui padėtis gali greitai pasikeisti.
Pagal kol kas nepatvirtintus pranešimus, rusai prarado okupuotą Balakijos miestą Charkivo srityje. Tai reiškia, kad ten apsuptos nemažos ne tik Donecke mobilizuotų gyventojų pajėgos, bet ir rusų nacionalinė gvardija. Nors ji laikoma daugiau policine Vladimiro Putino kariuomene, o ne tikrais fronto kariais.
Pats Kremliaus lyderis V. Putinas trečiadienį nuskrido į Vladivostoką, kad galėtų pabendrauti su komunistinės Kinijos atstovais. Nors į ekonominį forumą kinai atsiuntė tik nacionalinio kongreso pirmininką.
Ten V. Putinas vėl pamiršo, kaip 2014 metais jo statytinis Viktoras Janukovyčius vienašališkai pabandė sustabdyti Ukrainos žygį Europos link ir buvo nušalintas.
„Teisinga tezė, kad mes nieko nepradėjome, o tik bandome užbaigti. Karinius veiksmus pradėjo 2014 metais, po valstybinio perversmo Ukrainoje. Tie, kurie nenorėjo normalaus, taikaus vystymosi ir siekė engti savo tautą“, – sakė V. Putinas.
Primiršęs, kad tai jis liepė įvesti karius ir apginkluoti Donbaso separatistus, V. Putinas nepanoro kalbėti ir apie tuos dešimtis tūkstančių rusų, kurie per pastarąjį pusmetį kariavo, plėšikavo ir atgulė Ukrainos žemėje.
„Manau, esu tikras, kad nieko nepraradome ir nieko neprarasime. Kalbant apie įsigijimus galiu pasakyti, kad pagrindinė nauda – mūsų suvereniteto stiprinimas“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Bet daugiausiai V. Putinas piktinosi vakarų šalių sprendimu įvesti kainų lubas rusų dujoms ir naftai. Nes pagal tokią gerokai žemesnę kainą jas pirks kinai, indai ir kiti dar likę „Gazprom“ ir „Rosneft“ klientai.
„Kaip jie bando išspręsti susidūrę su tuo, kas vyksta dabar? Administraciniu sprendimu apriboti kainas. Tai yra eilinis kliedesys, nesąmonė, dėl kurios ir toliau kainos augs ir pasaulio rinkose, ir Europoje“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Reikšmingai apkarpęs V. Putino režimo pajamas iš naftos ir dujų, Kremlius pagaliau atsidurs tokioje situacijoje, kai karas Ukrainoje pradės sparčiai valgyti „Nord Stream“ uždirbtus pinigus. Tada nepadės net susitarimai su militaristine Šiaurės Korėja, iš kurios rusai dabar norėtų nusipirkti paprasčiausių artilerijos sviedinių ir raketų.
Šiaurės Korėja jų duotų, nes yra nemažai skolinga Kremliaus režimui. Kita vertus, šie Kremliaus žingsniai rodo desperatišką Rusijos kariuomenės padėtį.
Kol rusai dar turi pinigų, jų patrankos ir salvinės raketų sistemos toliau daužo Donecko srities miestus, kurie yra netoli fronto linijos. Vėl buvo apšaudytas Slovjanskas, vienas iš dviejų didesnių miestų, kuriuos vis dar kontroliuoja Ukrainos kariai.
„Mane nutrenkė ant grindų, tiesiog numetė. Ir apibėrė dulkėmis. Nežinau, kiek laiko ten gulėjau be sąmonės. Ir aplink nebuvo nieko, kas galėtų man padėti“, – apie sprogimą pasakojo ukrainietė Marija.
Nukentėję garbino amžiaus žmonės atsimena ir II Pasaulinį karą ir rusų įsiveržimą 2014–ais metais. Nors tada V. Putinas įžūliai melavo, kad tankai ne jo.
„Tai jau trečias karas. Buvo karas 2014–aisiais, o dabar vėl karas“, – šluostydama ašaras sakė ukrainietė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
