Anot psichologus vienijančios organizacijos, iki šiol galiojanti įstatymo redakcija yra ne tik žalinga, bet ir sudaro prielaidas rastis iniciatyvoms, kurios diskriminuoja LGBTQ asmenis bei jų šeimas.
„Psichologo profesija įpareigoja ne tik padėti konkrečiam klientui, bet taip pat matyti struktūrines stigmas, veikiančias klientų savijautą, bei į jas reaguoti, siekiant pozityvaus socialinio pokyčio“, – savo laiške Seimo nariams rašo LPS.
Kreipimesi į Seimo narius taip pat rašoma, kad Vyriausybės patvirtinta pataisa – nedidelis žingsnis link įtraukesnės ir saugesnės visuomenės LGBTQIA+ vaikams ir paaugliams.
„Mane stebina, kad įstatymo nuostata apskritai vis dar egzistuoja. Vaikus ir paauglius reikia saugoti ne nuo mokslu pagrįstos informacijos apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, bet nuo smurto, patyčių ir diskriminacijos, kurioms pagrindą kuria dabartinis įstatymas“, – sako LPS valdybos narė, psichologė psichoterapeutė dr. Juliana Lozovska.
Laiške psichologus vienijanti organizacija politikams priminė, kad LGBTQ bendruomenės atskyrimu paremta politika neigiamai veikia LGBT bendruomenės psichologinę sveikatą, yra susijusi su didesne rizika patirti nuotaikos sutrikimus, piktnaudžiavimą alkoholiu ir generalizuotą nerimo sutrikimą.
„Vaikai ir paaugliai, gavę tinkamos informacijos apie LGBTQ žmones, turėtų galimybę atsisakyti paplitusių neigiamų įsitikinimų, kurios neretai pasireiškia patyčiomis prieš LGBTQ mokinius. LGBTQ jaunuoliams tai sudarytų sąlygas normalizuoti savo išgyvenimus dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, formuoti teigiamą savigarbą ir jaustis saugiau“, – sako psichologas, Vilniaus universiteto doktorantas ir dėstytojas Jokūbas Gužas.
„Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad valstybėse, kuriose vyrauja pozityvūs įstatymai LGBTQ žmonių atžvilgiu, gyventojų psichikos sveikata daug geresnė, pavyzdžiui, fiksuojami mažesni savižudybių rodikliai, mažiau depresijos atvejų“, – priduria LPS valdybos narys.
Antradienį Seimas pateikimo stadijoje svarstys Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, pagal kurią siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Pataisą parengė Teisingumo ministeriją, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“.
ELTA primena, kad sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Teisingumo ministerija įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma šią nuostatą pripažinti negaliojančia.
