Vis dėlto Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) tikisi, jog Seimas grąžins jį Vyriausybei tobulinti, bus atsižvelgta į socialinių partnerių reikalavimus, ir dokumentų projektai iki galo bus suderinti su Trišale taryba. Profesinių sąjungų lyderiai tikina, kad pasiekti labai svarbių pakeitimų. Vis dėlto, dar likę nemažai dalykų, kuriuos reikia tobulinti.
PLSK pirmininkas Artūras Černiauskas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras klausimas“ tvirtino, kad Vyriausybė pateikė Seimui „žalią“ variantą, kuris nuolat kinta. Ir esą niekas nežino, koks bus galutinis variantas:
„Sakysime, naujajame Darbo kodekse nelieka vadinamųjų „mamadienių“ arba „tėvadienių“. Jie kartą per mėnesį priklausė du vaikus iki 12 metų auginantiems žmonėms, o 3 vaikus turintiems galima prašyti dviejų laisvų dienų kas mėnesį. Mums atrodo, kad tai reikalinga.
Taip pat realiai yra sumažinti apmokėjimai už prastovas, sumažintos įvairios kompensacijos. Manome, kad turėtų būti bent jau tokios, kokios yra kaimyninėse šalyse.
Sakykim, mes nepritariame išeitinėms kompensacijoms, atleidus darbuotoją darbdavio iniciatyva. Šiuo atveju numatyta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje, priklausomai nuo stažo, numatyta 4 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Per suminę darbo laiko apskaitą lieka maksimali 72 valandų darbo savaitė. Tai mūsų taip pat netenkina. Vyriausybė pateikė Seimui „žalią“ variantą, kuris nuolat kinta. Ir niekas nežino, koks bus galutinis variantas“, - kalbėjo A. Černiauskas.
Socialinio modelio darbo grupės vadovas Tomas Davulis tvirtino, kad pasiūlymais, kuriais kuriais keičiamas darbo santykių reguliavimas, siekiama situacijos pagerinti, o ne ją pabloginimą:
„Tačiau tą pagerinimą kai kas mato skirtingai. Mes turime matyti tam tikrą tarptautinę perspektyvą ir galvoti, kuo galime būti patrauklūs užsienio investuotojams. Viena iš tokių paskatų galėtų būti skaidri, paprasta darbo teisė. Apsispręskime, kokių garantijų mums reikia, ir tada tas garantijas įtvirtinkime Darbo kodekse. Štai toks pavyzdys – terminuotos sutartys. Maksimalus terminuotų sutarčių terminas turi būti nustatytas – dveji metai.
Tačiau mes siūlome 4 naujas teisės. Tai teisė būti įspėtam apie atleidimą iš darbo pagal terminuotą sutartį. Tokios teisės iki šiol nebuvo. Taip pat teisė gauti išeitinę išmoką, jeigu darbo santykiai trunka ilgiau, negu 3-ji metai. Taip pat teisė gauti darbo vietą, jeigu tokia yra. Ir – padidintas tarifas už terminuotą sutartį, kitaip tariant, nedarbo socialinio draudimo įmoka bus didesnė dėl to, kad turi neterminuotą sutartį. Manau, kad tai labai geras kompromisinis variantas. Tai paprastos ekonominės iniciatyvos, kurios skatina darbo vietų kūrimą, o ne jas mažina“, - tikino T. Davulis.
Laida „Atviras pokalbis“ transliuojama antradieniais - penktadieniais 9.10 val.