aA
Profesorius, dr. Alvydas Jokubaitis teigia, kad Partnerystės įstatymas ir jame siūlomi pakeitimai prieštarauja politinio liberalizmo nuostatoms. „Niekas neabejoja būtinybe ginti homoseksualų teises, tačiau kyla abejonių, ar liberali valstybė turi teisę įtvirtinti liberalų gėrio sampratą“, – pirmadienį vykusioje konferencijoje „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“, kurią organizavo Laisvos visuomenės institutas ir Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakultetas, sakė profesorius, dr. A. Jokubaitis.

Jis konferencijoje perskaitė pranešimą „Partnerystės įstatymas ir politinio liberalizmo krizė“.

„Karlas Marxas perfrazavo Georgo Hegelio mintį: „Didieji pasaulio istorijos įvykiai nutinka du kartus. Pirmą kartą kaip tragedija, antrą – kaip farsas“. Šiuos žodžius dabar reikia pritaikyti liberalizmui.

Friedrichas von Hayekas savo knygoje „Kelias į vergovę“ rašė, kad liberalų didesnės laisvės siekis netikėtai peraugo į socializmą, ir tapo keliu į moderniąją vergovę. Tai tragedija.

Dabar mes susiduriame su naujais dideliais liberalų laisvės pažadais, kurie virsta karnavalu. Nelieka įprastinių hierarchinių santykių, suklesti komiški keiksmai ir skandalai. Jaunų žmonių gyvenimas pasidarė svarbesnis už vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą.

Sapnas nustojo būti įprasto gyvenimo priešingybe ir vis labiau nelieka skirtumo tarp melo ir tiesos. Neaišku, kas laukia anksčiau turėtų gyvenimo ir mirties, proto ir beprotybės perskyrų. Atrodo, kad pasaulis nebeturi rimtumo, paskendo internetiniuose plepaluose ir tapo laisvas iki pamišimo“, – savo pranešime kalbėjo profesorius A. Jokubaitis.

Jis konferencijoje teigė, jog politika neįsivaizduojama be savų ir svetimų skyrimo.

„Svetimą galima apibūdinti skirtingais žodžiais. Galima sakyti, kad jis yra kitaip mąstantis ir jaučiantis, arba galima jį pavadinti homofobu. Atsiradus „homofobo“ terminui, kažkas būtinai tampa mažesnis negu eilinis nuodėmingas žmogus.

Homofobas nėra lygiavertis diskusijos dalyvis. Jis privalo būti sutraiškytas. Homofobais savo oponentus apibūdinantys liberalai netikėtai pavirsta antžmogiais.

Katalikai šiandien turi pavydėti arkliui, katinui ir vabalams, nes jų liberalai nevadina homofobais. Katalikai nėra šventieji, tačiau dabar jie vaizduojami kaip vieninteliai pragaro gyventojai. Tuščias lengvabūdiškumas, nesutapimas su savimi ir vulgarus bohemiškas individualizmas tapo aukščiausiu gėriu. Tai stebina, nes pagal liberalus negali būti aukščiausio gėrio“, – teigė profesorius.

A. Jokubaitisi konferencijoje teigė, jog ir Partnerystės įstatymo svarstymai „rodo gilėjančią politinio liberalizmo krizę“.

„Pirma, reikia išsiaiškinti, kas yra politinis liberalizmas. Antra, reikia įrodyti, jog partnerystės įstatymas prieštarauja politiniam liberalizmui.

Susiduriame su paradoksu. Katalikų Bažnyčia šiandien yra didesnė politinio liberalizmo gynėja, negu liberalios politinės partijos. Tačiau pradėti norisi nuo katalikų kritikos. Jie patys nemažai prisidėjo prie eksperimentų su šeima skatinimo. Nesiekdami šventumo, jie dažnai tik postringauja apie šeimos vertybes. Liberalai gali pagalvoti, kad jiems nerūpi santuokos pakėlimas į sakramento garbę“, – kalbėjo jis.

Konferencija „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“. Alvydas Jokubaitis
Konferencija „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“. Alvydas Jokubaitis
© Laisvos Visuomenės Institutas.

Profesorius sakė, jog „politinis liberalizmas skiriasi nuo moralinio, kultūrinio, ekonominio ir kito liberalizmo“.

„Tai visai visuomenei, o ne tik jos daliai skirtas liberalizmas. Politinis liberalizmas pagrįstas įsitikinimu, kad valstybės pagrindu negali būti jokia moralinė, religinė ir filosofinė doktrina, nes nei vienai iš jų negali pritarti visi laisvi ir lygūs piliečiai.

Politinis liberalizmas grindžiamas politinio teisingumo koncepcija, kuriai turi pritarti skirtingų moralinių, religinių ir filosofinių įsitikinimų piliečiai. Šios koncepcijos geriau būtų nevadinti liberalizmu, nes šis žodis asocijuojasi su viena iš doktrinų, tačiau šį terminą galima palikti iš pagarbos jos kūrėjams. Politinį liberalizmą privalo pripažinti ir neliberalių įsitikinimų žmonės, nes leidžia laisvai gyventi pagal savo įsitikinimus.

Katalikai turi pripažinti politinio liberalizmo principus, nes jie nėra nukreipti prieš katalikybę. Politinis liberalizmas yra paradoksalus dalykas – jį turi pripažinti ir liberalizmo kritikai. To nedarydami, pradėtume gyventi liberalios diktatūros sąlygomis“, – savo poziciją dėstė A. Jokubaitis.

Toliau savo pranešime profesorius siekė atsakyti į klausimą, kaip Partnerystės įstatymas prieštarauja politiniam liberalizmui. Tam jis lygino katalikų šeimos ir Partnerystės įstatymo pateiktą šeimos sampratas.

„Katalikų šeima funkcionuoja laikydamasi Bažnyčios autoritetu. „Partnerystės šeima“ atsiranda kaip liberalios valstybės kūrinys. Šiandien išpopuliarėjęs „tradicinės šeimos“ terminas sukuria klaidingą įspūdį, kad Lietuvos Respublikos konstitucija įtvirtina katalikišką šeimos sampratą.

Tai tik panašumas, o ne tapatumas. Kanonų teisės kodekse sakoma, kad „...krikščioniškoje santuokoje sutuoktiniai specialiu sakramentu sustiprinami ir tarsi pašventinami“. Nieko panašaus nerasime Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Dabartinė Lietuvos valstybė yra neutrali ne tik Bažnyčios, bet ir krikščioniškos šeimos atžvilgiu. Jeigu katalikai reikalautų valstybę įtvirtinti jų šeimos sampratą – kiltų skandalas.

Kai dabar tai daro liberalai, skamba žiniasklaidos pagyrimai ir aplodismentai.

Katalikai susitaikė su juridiniu prilyginimu profsąjungai ir filatelistų klubui. Tą patį dabar turi padaryti jų idėjiniai oponentai. Tačiau jie elgiasi priešingai, ir šeimos sampratą padarė priklausomą nuo rinkimų rezultatų ar konstitucinio teismo teisėjų sugebėjimo prisitaikyti prie politinės konjunktūros. Liberalai stumia į naują cuius regio eius religio epochą. Lenkija, Vengrija ir Žemaitija gali likti katalikiškos, o Varšuva, Budapeštas ir Vilnius – privalo būti liberalūs“, – savo pranešime konferencijoje kalbėjo A. Jokubaitis.

Konferencija „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“. Alvydas Jokubaitis
Konferencija „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“. Alvydas Jokubaitis
© Laisvos Visuomenės Institutas.

Jo teigimu, katalikai nors sunkiai ir ne iš karto, išmoko gyventi liberalioje demokratijoje.

„Jie šiandien supranta, kad visuomenė nenori gyventi pagal jų į sakramento lygį pakylėtą santuokos ir šeimos sampratą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, tačiau tai nėra palankumo Katalikų Bažnyčiai ženklas. Valstybė turi savo grynai politinį interesą saugoti šeimą. Be vyro ir moters šeimos ji išnyktų dėl demografinėmis vadinamų priežasčių.

Valstybei reikia piliečių, ir kol kas nėra kito jų atsiradimo būdo, kaip vyro ir moters sąjunga. Homoseksualumas nėra atskirtas nuo kilniausių žmogiškojo bendrumo jausmų, tačiau nepajėgus užtikrinti giminės išlikimo. Tai neišvengiamas patrauklumo kitai lyčiai nebuvimo aspektas. Dramatiškas iš prigimties, o ne dėl kokio nors netinkamo „socialinės lyties“ sukonstravimo“, – argumentavo profesorius.

A. Jokubaitis kalbėjo, jog teikiamas Partnerystės įstatymas yra „iššūkis Katalikų Bažnyčios ir valstybės partnerystei“.

„Katalikų Bažnyčia nereikalauja, kad pagal politinio liberalizmo principus gyvenanti valstybė įtvirtintų jų santuokos ir šeimos sampratą. Homoseksualai savo šeimos sampratą nori įtvirtinti su liberalios valstybės pagalba. Anksčiau liberalai reikalavo kuo mažiau valstybės, dabar jie netikėtai net santuokos, šeimos ir erotikos reikalus nori formuoti su valstybės pagalba“, – stebėjosi A. Jokubaitis.

„Tarpukario Lietuvos Respublikos konstitucijose buvo skelbiamas reikalavimas vadinamuosius jungtuvių aktus daryti pas dvasininkus. Tai neabejotinai prieštarauja politiniam liberalizmui. Dabar turime nauja nelygybę. LGBT kaip pilietinė religija be dievo nori būti aukščiau katalikų religijos su Dievu. Jeigu pripažintume, kad LGBT ir katalikybė yra tikėjimai, jie turi būti traktuojami lygiai. Katalikai negali primesti savo gyvenimo būdo, tačiau jie turi teisę tikėtis teisingumo“, – aiškino jis.

Toliau profesorius dėstė, jog ilgą laiką katalikai galėjo būti ramūs dėl konstitucinės šeimos sampratos, nes „ji buvo krikščioniškos šeimos pamėgdžiojimas“.

„Tačiau paskutinius kelis dešimtmečius į šeimos sampratą buvo pradėti įtraukti nekrikščioniški elementai. Prasidėjo konstitucinių eksperimentų laikai. Galutinai paaiškėjo, kad tarp katalikiškos ir perdirbtos valstybinės šeimos sampratos yra praraja.

Jean Jacques Rousseau savo Visuomenės sutartyje pasakoja apie Japonijos fokusininką, kuris sukapojo vaiką į gabalus, išmetė juos į orą – ir vaikas krito ant žemės vėl gyvas. Panašiai elgiasi mūsų teisininkai ir politikai, tačiau katalikų šis fokusas neįtikina. Jų nuomone, sukapota į gabalus krikščioniška šeimos samprata nepasiduoda surenkama į vieną kūną“, – kalbėjo A. Jokubaitis.

Konferencija „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“. Alvydas Jokubaitis
Konferencija „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“. Alvydas Jokubaitis
© Laisvos Visuomenės Institutas.

Jis aiškino, jog Katalikų Bažnyčia šiuo metu nėra valstybės dalis, tačiau funkcionuoja kaip visuomeninė organizacija ir paklūsta liberalios demokratinės visuomenės tvarkai.

„Dabartiniame Katalikų Bažnyčios Katekizme rašoma: „...homoseksualūs santykiai pačia savo prigimtimi yra netvarkingi“, ir iškart po to priduriama, kad su homoseksualais reikia elgtis pagarbiai, su užuojauta ir taktiškai. Jeigu ką nors užgauna šis požiūris, iškart reikia pridurti, kad jo neturi pripažinti visi piliečiai. Katalikų doktrina negali būti pripažinta visų, ir todėl yra atskirta nuo valstybės“, – kalbėjo profesorius.

A. Jokubaitis toliau teigė, jog politiniam liberalizmui iššūkį šiomis dienomis meta ne katalikai, o „save liberalais vadinantys žmonės“.

„Net neturėdami nieko panašaus į Katalikų Bažnyčią, jie reikalauja valstybinio savo tikėjimo įtvirtinimo. Tarp Katalikų Bažnyčios ir partnerystės įstatymo šalininkų atsirado nesutarimas, kurį pašalinti galima tik perėjus prie abiejų pusių funkcionavimo visuomenės lygmeniu.

Nei viena iš jų negali būti palaikoma valstybės. Abi pusės turi savo gėrio sampratas, negalinčias tapti visos visuomenės gyvenimo pagrindu. Nesutarimo situacijoje valstybė privalo ieškoti neutralaus ratio. Tačiau elgiamasi priešingai.

Liberalai valstybę pradeda naudoti tik savo doktrinai įtvirtinti. Homoseksualai gali gyventi jiems patinkantį gyvenimą, tačiau nežinia kodėl juos suvalstybino. Jie turi daug ką pasakyti apie save, tačiau valstybė yra pusiau kurčias klausytojas“, – savo poziciją konferencijoje dėstė A. Jokubaitis.

Profesorius kalbėjo, jog liberalai „pagrįstai šalina homoseksualų diskriminaciją“, bet netikėtai pradėjo norėti daugiau, nei reikia asmens laisvei.

„Jie remdamiesi valstybe nori įtvirtinti savo gero gyvenimo sampratą. Norėdama įtvirtinti homoseksualią šeimą valstybė priversta imtis piliečių minčių ir jausmų kontrolės. Todėl neapykantos kalbos įstatymo pasirodymas šalia partnerystės įstatymo nėra atsitiktinumas. Priešingai, tai du vienas kitą papildantys įstatymai“, – aiškino jis.

„Kai skaitydamas apaštalo Pauliaus laiškus katalikas homoseksualumą prilygina ištvirkavimui, jį galima nubausti už Šventojo rašto citavimą. Liberali valstybė pradeda reikalauti krikščionybės tekstų peržiūrėjimo. Galima sakyti, kad ji prieš savo valią netikėtai tampa pagrindiniu teologu.

Remdamasi religija be dievo, arba pilietine religija, liberali valstybė netikėtai virsta Dievo žodžio aiškintoja. Dar visai neseniai atrodė, kad Lietuva nėra pasaulėžiūrinė valstybė. Dabar viskas keičiasi. „Pažangios“ pasaulėžiūros neišpažįstantis pilietis gali atsidurti persekiojamųjų sąraše“, – sakė A. Jokubaitis.

Profesorius konferencijoje aiškino, jog katalikai neturi jokio rimto pagrindo manyti, jog „Dievas juos kaip nors įpareigojo pripažinti partnerystę“.

„Ją ginanti liberali ir demokratinė valstybė priversta kištis į katalikų doktrinos reikalus. Gali būti, kad prasideda naujas liberalios valstybės ir Katalikų Bažnyčios santykių etapas.

Šiuo požiūriu, partnerystės įstatymas yra ne tik šeimos, bet ir liberalizmo ateities klausimas. Šis įstatymas atveria kelią naujai – moralinį liberalizmą aukščiau politinio liberalizmo iškeliančiai – tvarkai.

Liberalai nesupranta, kad vis labiau imasi to, ką galima vadinti apsišvietusia diktatūra. Niekas neabejoja būtinybe ginti homoseksualų teises, tačiau kyla abejonių, ar liberali valstybė turi teisę įtvirtinti liberalų gėrio sampratą. Pagrįstas homoseksualų teisių gynimo reikalas perauga į jų siūlomos gero gyvenimo sampratos įtvirtinimą. Jeigu anksčiau dėl požiūrio į liberalizmą klydo katalikai, tai dabar daro patys liberalai“, – dėstė profesorius A. Jokubaitis.

Konferencija „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“. Alvydas Jokubaitis
Konferencija „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“. Alvydas Jokubaitis
© Laisvos Visuomenės Institutas.

Toliau jis kalbėjo, jog liberalizmas yra subtilus Vakarų politinės minties kūrinys, „kurio subtilumo pradedama nebesuvokti“.

„Net neliberalių įsitikinimų žmonės turi pritarti liberaliai tvarkai, nes be šito išnyktų laisva visuomenė. Dėl valstybės ir bažnyčios atskyrimo katalikai savo šeimą saugo be valstybės palaikymo. Tačiau tarp lygių laisvos visuomenės piliečių netikėtai atsirado lygesnis. Liberali valstybė nebenori būti visiems teisinga ir pradeda tarnauti vienos ideologijos interesams. Vienintelis konflikto sprendimas – ir katalikams, ir jų oponentams atsitraukti nuo valstybės“, – sprendimą įvardino A. Jokubaitis.

Užbaigdamas savo pranešimą profesorius A. Jokubaitis tikino, jog „liberalai virsta pasaulį per valstybę išganyti norinčiais misionieriais“.

„Valstybės negalima naudoti religinėms misijoms, tačiau dabar ji vis intensyviau naudojama ideologinėms misijoms. Šį dalyką galima vadinti liberalizmo krize, kuri panaši į farsą, o ne tragediją. Johnas Stuartas Millis kalbėjo apie visuomenės (šį žodį reikia prabrėžti) valdžios ribas individui. Šių dienų liberalai pradėjo nesuvokti ne tik visuomenės kišimosi į žmogaus gyvenimą, bet ir valstybės ribų. Jie nori persekioti tuos, kurie myli savo vaikus ir artimuosius, ir kurie nepagrįstai apšaukti piktais ir nužmogėjusiais homofobais.

Tik suvokę šio akmeniu virtusio žodžio neadekvatumą, jo paslėptą nepakantumą kitaip mąstančiam, mes galime pradėti rimtą diskusiją“, – savo pranešimą konferencijoje užbaigė profesorius A. Jokubaitis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(572 žmonės įvertino)
4.4336

Top naujienos

Delfi PliusNerijus Povilaitis

Naujas skandalas Kaune: valstybės žemę tiesiog atidavė privačiai statybų bendrovei (1)

Kauno valdžią supurčiusio korupcijos skandalo centre atsidūrusi statybų bendrovė „...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Ar Putinas kirs savo tirpstančiu dujų koziriu: Europa ruošiasi įvairiems scenarijams

Liepos 11–21 dienomis numatomas dujotiekio „ Nord Stream “ remontas. Energetikos ekspertas...

Karas Ukrainoje. Karo ekspertai: Rusijos pajėgos Ukrainoje padarė pauzę

Pirmą kartą nuo karo pradžios Rusija nepaskelbė teritorinių pasiekimų Ukrainoje. Tai...

Verslas PliusRich Miller

Ilga, nuosaiki ir skausminga: kaip gali atrodyti JAV recesija (1)

Recesijos – kaip nelaimingos šeimos: kiekviena nelaiminga savaip. Ir šioji, kurią ekonomistai iki...

Delfi PliusGabrielė Grinkaitė

Ką daryti, jei ilgą laiką nejaučiate skonio ir kvapo – padės namuose esančios priemonės

Iš „Delfi“ skaitytojos gavome klausimą: „Jau beveik metus neatsistato skonis . Negaliu...

Ant Monikos Kvietkutės peties – prasminga tatuiruotė: jos reikšmė iliustruoja moters išgyvenimus (5)

Atlikėja, influencerė, vizažo specialistė ir kitų grožio procedūrų meistrė Monika Kvietkutė...

NASA marsaeigis „Perseverance“ atrado įtartinus objektus Raudonosios planetos paviršiuje – kas tai?

Marsaeigis „ Perseverance “ Raudonojoje planetoje aptiko nuolaužą, kuri, NASA manymu, yra...

Delfi PliusThe Economist

Vidurvasario pragaras: energijos kainų šokai labai greitai gali virsti politinėmis katastrofomis

Šiųmetis energijos šokas ­pats didžiausias nuo Vidurio Rytų naftos krizių 1973 ir 1979 metais....

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino rusų kario išpažintį: tai visam gyvenimui, aš sergu (3)

„Tai visam gyvenimui, aš sergu. Ar žinai, kiek lavonų mačiau?“, – tai dalis pokalbio, kurį...

Istorikas sukritikavo sprendimą dėl Vytauto Landsbergio: tai daug pasako apie mūsų valdančiuosius (68)

Seimas nusprendė ir įstatymu patvirtino – profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos...