Profesorė Žvirblienė: spaudimas skiepytis nebeturi prasmės

„Aš manau, kad šiame etape nėra labai didelės prasmės spausti vakcinuotis. Bet tai nereiškia, kad šis klausimas neiškils rudenį – mes nežinome, kas bus rudenį. Tą energiją, su kuria yra spaudžiama vakcinuotis, patarčiau pasitaupyti rudeniui“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo profesorė A. Žvirblienė.

Ji įspėjo, kad jei dabar būtų aiškinama, jog pasiskiepyti yra labai svarbu, tai tuomet, kai tai iš tiesų bus svarbu, patarimų niekas gali nebeklausyti.

A.Žvirblienė teigė dėl to neigiamai žiūrinti į kitų šalių, tokių kaip visus skiepytis verčianti Austrija, patirtį.

Mokslininkė priminė, kad nors koronavirusas išliko problema rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, bet sveikatos apsaugos sistema šiuo metu didelio spaudimo nejaučia.

„Iš esmės tas spaudimas (skiepytis – aut.) tiesiog nebeturi prasmės. Todėl, kad visi, kas bent kiek abejojo ir kurie norėjo skiepytis, tikrai visi pasiskiepijo (…) Tokios priemonės, kaip privalomas vakcinavimas šioje vietoje nebūtų tikslingas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo ji.

Aurelija Žvirblienė

© DELFI / Andrius Ufartas

A. Žvirblienės teigimu, dabar, kai omikron atvejai sudaro 99 proc., persirgs tiek skiepyti, tiek neskiepyti. Ji laidoje pasidžiaugė, kad Lietuvoje vedama antrinių užsikrėtimų statistika.

„Mes nuolat girdime, kad užsikrečia skiepyti žmonės. Iš tiesų užsikrečia ir po 2 ir po 3 dozės. Tai yra įdomi statistika, ji parodo viruso sugebėjimą apeiti susiformavusį imunitetą ne tik po vakcinos, bet ir po persirgimo“, – kalbėjo mokslininkė.

Ji pabrėžė, kad pakartotinai užsikrečiama ne omikron atmaina – juo užsikrečia prasirgę kitais viruso variantais: alfa, delta.

VDU rektorius J. Augutis laidoje sakė, kad pasitaiko ir trečią kartą užsikrečiančių.

Paklausta, ar verta sekti antikūnų kiekį, A. Žvirblienė teigė, kad aukštas antikūnų lygis „gali neapsaugoti ir greičiausiai neapsaugos“.

„Jau sakyta anksčiau, kad esant labai aukštam antikūnų lygiui revakcinacija tikrai neturi prasmės ir gali žmogui nepageidaujamos reakcijos būti stipresnės“, – pabrėžė ji.

Verta riboti masinius susibūrimus

Kalbėdama apie ribojimus mokslininkė teigė, kad kurį laiką turėtų būti ribojami masiniai susibūrimai, taip pat turėtų būti tęsiamas kaukių ir respiratorių dėvėjimas, nes šios apsaugos priemonės žmogui leidžia gauti mažesnę viruso dozę.

A.Žvirblienė nenorėjo svarstyti, kiek laiko matysime rekordinius sergamumo skaičius, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad pavasarį viruso plitimas ir taip natūraliai sumažės.

„Į artimiausias kelių mėnesių prognozes žiūrėčiau optimistiškai“, – sakė ji.

Mokslininkė priminė, kad praėjusi vasara buvo ganėtinai lengva, tad spėjo, kad ateinanti vasara taip pat bus lengva.

„O rudenį pažiūrėsime kaip čia bus. Bet kad būtų kažkokia katastrofa, man nesinorėtų tuo tikėti, nes vis dėl to labai didelis visuomenės imunizacijos lygis ir galų gale pasiektas tikras kolektyvinis imunitetas. Jis bus sukeltas ne tik vakcinacijos, bet ir labai masinio persirgimo omikron, tai leis sušvelninti tas būsimas bangas, jei tokios bus“, – kalbėjo ji.

J. Augutis: nusileidimas nebūna sklandus

VDU rektorius J. Augutis „Žinių radijui“ teigė esąs įsitikinęs, kad esame blogiausiame taške ir nuo šiol turėtų viskas gerėti. Tiesa, jis siūlė stebėti, ar neatsiras naujų atmainų.

„Jeigu tokių dalykų neįvyks, tai iš imunizacijos lygio galime tikėtis kad jau iš pandemijos dar šiais metais būtų galima pereiti į kažkokias kitas būsenas, pavyzdžiui, epidemiją“, – kalbėjo jis.

J. Augutis prognozavo, kad jau artimiausiu metu sergamumo skaičiai ims mažėti. Jis atkreipė dėmesį, kad nors reanimacijos lovos nesipildo, bet didėja hospitalizuotųjų skaičius.

Juozas Augutis

© DELFI / Karolina Pansevič

„Ženklesnį nusileidimą turėtume stebėti 2-3 savaites, po to viskas priklausys nuo apsaugos priemonių, kaip bus valdomi srautai, nepraeis be pėdsako ir šventės“, – sakė jis.

Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad kitų šalių pavyzdys rodo, jog nusileidimas nebūna toks sklandus, kaip kilimas.

„Pavyzdžiui, Suomijoje banga ėmė leistis gerokai anksčiau, maždaug prieš tris savaites, ir staiga vėl pradėjo kilti ir dabar vėl pakilusi iki tų aukštumų, kuriose buvo. Norvegijoje ir Danijoje po truputėlį prieš gerą savaitę buvo prasidėjęs nusileidimas, ir dabar jau paskutinę savaitę vėl matome pakilimą. Danijoje, kuri viena pirmųjų priėmė sprendimus dėl atlaisvinimo, vėl matome atvejų kilimą“, – pasakojo jis.

Visą laidą klausykite čia: