Jei darbdavys prašytų dirbti ilgiau — turėtų mokėti viršvalandžius. Ir tik tokiu atveju, jei darbuotojas sutinka. Ką daryti tokiu atveju, jei darbdavys anksčiau darbo baigti neleidžia, tuo domėjosi LNK žinios.
Valstybinės Darbo inspekcijos teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė LNK teigė, jog trumpesnė darbo diena prieš šventes priklauso beveik visiems darbuotojams.
„Trumpesnė darbo diena priklauso daugeliui darbuotojų, tai yra tiems, kurie nedirba pagal sutrumpintą darbo laiko normą. Kas tai yra? Tai yra Vyriausybės patvirtintas darbuotojų sąrašas, kuriems taikoma ta sutrumpinta darbo laiko norma.
Pavyzdžiui – mokytojai, gydytojai. Taigi, šiems darbuotojams nebūtų taikoma ši garantija. O visiems kitiems , žinoma, kad priklauso sutrumpinta darbo diena“, – LNK pasakojo Valstybinės Darbo inspekcijos teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė.
Jos teigimu, nors darbo diena sutrumpinta, atlyginimas už jį – nemažėja.
„Taigi, darbuotojams už tą sutrumpintą darbo valandą turi būti sumokama“, – LNK sakė pašnekovė.
Darbo inspekcijos atstovė pripažino, jog yra specialybių, kurioms užtikrinti sutrumpintos darbo dienos prieš šventes nėra įmanoma.
„Tai, vis tik, yra galimybė dirbti viršvalandinį darbą. Jis turi būti dirbamas su darbuotojo sutikimu ir atitinkamai didesniu tarifu apmokama. (…) Taigi, darbuotojas tikrai turi teisę atsisakyti dirbti viršvalandžius“, – kalbėjo Darbo inspekcijos teisės skyriaus vedėja.
LNK pašnekovė taip pat priminė, jog artėja šventinės dienos, o jomis, anot Darbo kodekso, įprastai nedirbama.
„Išskyrus tuos darbuotojus, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą. Tai jeigu darbdaviui reikėtų, kad darbuotojas, kuris nedirba pagal tokią apskaitą, dirbtų šventinę dieną, reikėtų nepamiršti, kad ir apmokėjimas yra didesnis, sutikimas reikalingas.
Manau, kad per šventines dienas didžioji dauguma žmonių ilsėsis“, – LNK sakė Darbo inspekcijos teisės skyriaus vedėja.
Visą LNK pokalbį su I. Piličiauskaite žiūrėkite čia:
