„Mes vertiname savo sąjungininkus. Vertiname bendrą saugumą. ir visada vertiname atvirą pokalbį.
Ukrainai NATO viršūnių susitikime bus atstovaujama. Nes tai yra pagarba. Bet Ukraina taip pat nusipelno pagarbos.
Pakeliui į Vilnių mes sulaukiame signalų, kad tam tikros formuluotės diskutuojamos be Ukrainos. Ir aš norėčiau pabrėžti, kad šios formuluotės yra apie Ukrainos pakvietimą tapti NATO nare, o ne Ukrainos narystę.
Tai neturi precendento ir yra absurdiška, kai nėra numatytas laikas nei pakvietimui, nei narystei.
Tuo pat metu aptakūs žodžiai apie „sąlygas“ įtraukiami vien kalbant apie Ukrainos pakvietimą.
Panašu, kad nėra nei pasiruošimo pakviesti Ukrainą į NATO, nei paversti ją Aljanso nare. tai reiškia, kad galimybių langas NATO paverstas derybų objektu su Rusija. O Rusijai tai reiškia, kad ji gali tęsti savo terorą.
Neaiškumas yra silpnybė. Ir aš atvirai apie tai kalbėsiu susitikime“, – sakė V. Zelenskis.
Kirkilas: bando spausti aljansą
Komentuodamas tokį žingsnį buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras ir premjeras Gediminas Kirkilas teigė, jog tokia retorika V. Zelenskis, atstovaudamas savo šalies interesams, iki paskutinės minutės siekia spausti aljansą ir esą daro teisingai.
„Ukraina diplomatiniu požiūriu elgiasi teisingai, daro spaudimą iki paskutinės minutės. Iš kitos pusės čia toks dvilypis dalykas: jeigu dabar priversi aljansą nurodyti konkrečią datą, ta konkreti data bus po karo, o tai reiškia, kad mes vėl Rusijai suteiksim savotišką paskatą tą karą tęsti be galo. Kaip žinote, Rusija kategoriškai narystei priešinasi. Ukrainos priėmimas į NATO ir, beje, į Europos Sąjungą yra geopolitinis lūžis, apie kurį kažkada kalbėjo Z. Brzezinskis – Rusija be Ukrainos jau nebe imperija, ji nenori nelikti imperija ir vis tiek Ukrainą palikti kokioje nors neaiškioje zonoje“, – komentavo Lietuvos politikas.
Taigi, dabar, anot jo, Ukrainai dabar svarbiausia pasiimti visą įmanomą paramą ginklais, ekonomikai, atstatymui, teisingumui po karo.
„Jau konkretūs pažadai iš atskirų valstybių yra, yra ir Kremliaus reakcija, ypatingai piktinamasi E. Macrono pažadais. Visa tai labai svarbu šiuo metu ir, galų gale, ateityje. Jeigu su šia parama Ukraina laimės karą, tai pagreitės ir jos įstojimas į aljansą“, – tvirtino G. Kirkilas.
Vilpišauskas: jis turi vilčių
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, tai – derybinis V. Zelenskio spaudimas, kurio tikslas – kad vis dėlto konkrečiau būtų kalbama apie pakvietimą Ukrainai tapti NATO nare.
„Nes jis būtent tai akcentuoja, kad ne tik pačios narystės terminų nėra, bet ir kalbama apie sąlygas pakvietimui, o ne narystei. Turbūt diskusijos toliau ir vyks, kaip konkretizuoti pakvietimą ir labiau įtvirtinti judėjimą link Ukrainos narystės NATO ir sąlygas sieti būtent jau su naryste“, – kalbėjo jis.
R. Vilpišausko teigimu, Ukrainos prezidentas greičiausiai tikisi, kad jam atvykus ir prisijungus prie diskusijų Vilniuje dar bus galima pakoreguoti dabar svarstomas formuluotes.
Nausėda: turi būti labai aiškus signalas dėl Ukrainos – nekartoti Bukarešto viršūnių susitikimo formulių
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Ukraina gaus aiškius signalus dėl tapimo NATO nare, o Bukarešto viršūnių susitikime buvę sutarimai – nepasikartos. Pasak jo, Ukrainos tapimas Aljanso nare karo metu reikštų diskusijas dėl 5-ojo NATO straipsnio aktyvavimo, tačiau Kyjivas gaus teigiamų ženklų, kurie turėtų nudžiuginti ukrainiečius.
„Tikiuosi, kad bus kvietimas. Kvietimas judėti toliau, ne dabar atverti NATO duris, nes tada diskutuojame dėl 5-ojo straipsnio aktyvavimo. Bet turi būti labai aiškus signalas nekartoti senų Bukarešto viršūnių susitikimo formulių. Manau, padarysime daugiau, pirmiausia pašalinsime narystės veiksmų planą, tada sukursime institucinę grupę glaudesniam Ukrainos ir NATO bendradarbiavimui, o tai reiškia, kad rytoj vyks Ukrainos ir NATO tarybos posėdis“, – antradienį žurnalistams prieš NATO viršūnių susitikimą teigė G. Nausėda.
„Visa tai rodo, kad darome pakankamai, kad siųstume teigiamą ženklą savo broliams ir seserims ukrainiečiams. Tikiuosi, kad šie sprendimai, šios žinios iš Vilniaus tik padidins jų kovingą ir moralinę dvasią ir būsime atkaklūs, pakankamai kieti palaikyti Ukrainą iki pergalės“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Skelbiama, kad liepos 11–12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.
Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina tikisi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodo, kad besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas.
Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad Lietuvoje Aljansas „patvirtins“ ankstesnį įsipareigojimą – kad ateityje Ukraina įstos į NATO.
Jis teigė, kad lyderiai sutars ir dėl ilgalaikės paramos paketo, stipresnių politinių ryšių – dėl Ukrainos-NATO tarybos steigimo. Tuo metu JAV skelbia, kad Vašingtonas yra pasirengęs Ukrainai pasiūlyti panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui.
Šių diskusijų kontekste imta spekuliuoti, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, negaudamas aiškios žinutės iš NATO, beatvyks į Lietuvos sostinėje vyksiantį suvažiavimą. Jis leido suprasti, kad nemato reikalo dalyvauti susitikime, jei NATO lyderiai nepademonstruos „drąsos“ pradėti Ukrainos stojimo į Aljansą procesą. Tačiau NATO vadovas patvirtino, kad Ukrainos prezidentas NATO viršūnių susitikime dalyvaus.
NATO valstybės dar 2008 m. sutarė, kad Ukraina taps Aljanso nare.
