„Valstybininkais“ vadinta nerinktų, tačiau įtakingų valdininkų grupė. Esą jie kišosi į politinius ir ekonominius procesus, nors įgaliojimų tam neturėjo. Apie jų klaną pradėta kalbėti buvo 2006 metais, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tyrė Valstybės saugumo departamentą (VSD). Ypač garsiai „valstybininkų“ grėsmę akcentavo konservatorių lyderiai.
2006 metais Seimo salėje Andrius Kubilius kalbėjo, jog parlamentas turi liudijimą apie galimą aukštų VSD vadovų neskaidrius ryšius ir iš jų sukurtą užvaldymą.
Dabar, Prezidentūrai ir konservatoriams susiginčijus, kas kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbioje Lenkijoje ambasadoriaus nėra, „valstybininkus“ priminė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas F. Jansonas.
Prieš porą savaičių F. Jansonas pareiškė, jog šis ginčas kilo dėl to, kad „valstybininkų“ klanas vėl bando užvaldyti svarbias pozicijas. F. Jansonas kalbėjo apie nuomonę dėl ambasadorių feisbuke reiškusį signatarą ir diplomatą Albiną Janušką. Šis anuomet liudijo ir Seimo komisijai.
Dabar G. Nausėdos patarėjas F. Jansonas pridūrė, kad šiam klanui priklausė ir konservatorius Ž. Pavilionis.
„Kuris aktyviai dabar reiškiasi, išsakydamas savo patarimus, ar nuomones prezidentui. Ir dar pakankamai agresyvias“, – savo poziciją dėstė F. Jansonas.
Anuomet Ž. Pavilionis buvo Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius.
„Gali pasiimti tą patį 2008 metų sąrašą ir matyti, kad jis yra tame sąraše kaip vienas pagrindinių veikėjų“, – teigė F. Jansonas.
Dabar pats Ž. Pavilionis LNK žinioms sakė, jog niekada šių kaltinimų dar negirdėjo.
„Pirmą kartą juos išgirdau iš F. Jansono“, – teigė parlamentaras.
Ž. Pavilionis pasakojo, jog dirbo savo darbą kaip diplomatas.
„Tai, kad prezidentas leidžia tokiems veikėjams iš aukščiausių tribūnų kristi į prorusiškų veikėjų lygį, man parodo vieną. Kad prezidentas ne dienomis, o valandomis „orbanėja“, – tikino Ž. Pavilionis.
Taip pat prezidento G. Nausėdos patarėjas F. Jansonas siūlo URM keisti ambasadorių skyrimo tvarką, kad ji būtų panaši į Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo procedūrą, kai vyksta atviras konkursas ir visi gali pretenduoti.
„Būtų visiems į naudą ir daug skaidresnė, daug paprastesnė (procedūra, aut. p.). Kiltų daug mažiau abejonių dėl to, kas daro įtaką vienos, ar kitos pavardės, kuri yra atnešama prezidentui, pasirinkimą“, – savo pasiūlymą dėstė prezidento patarėjas.
Parlamentaras Ž. Pavilionis sako, kad toks pasiūlymas jį nuoširdžiai prajuokino. Jis sako, kad ambasadorių skyrimas yra konfidencialus nuo diplomatijos pradžios. Nes priimanti valstybė privalo duoti agremaną – sutikimą jos šalyje veikti. Ir kartais sutikimo neduoda, kad konfidencialumas yra reikalingas diplomatų orumui apsaugoti.
„Tai dar kartą parodo, kad žmogus nesigaudo diplomatinės tarnybos abėcėlėje“, – pabrėžė konservatorius Ž. Pavilionis.
Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo rugsėjo mėnesio pradžios.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo poziciją dėstė ir Seimo Užsienio reikalų komitete. Jis teigė, jog prezidentui G. Nausėdai pateikė dviejų diplomatų pavardes, bet jos prezidentui netiko.
Ž. Pavilionis teigė, jog jokie pokyčiai dar nėra svarstyti, bet pirmiausia reikia pažiūrėti „kiek šita rezistencija“ tęsis.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis taip pat leido suprasti, kad G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, bet jie irgi nebuvo tinkami.
Prezidentas G. Nausėda LNK žinioms teigė, jog tarp jo ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio nėra jokios asmeninės antipatijos.
„Manau, kad tai labiau yra politinio pobūdžio priešpriešos“, – LNK sakė G. Nausėda.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
