„Prezidentas aktyviai rėmė kelių finansavimo pertvarkymo iniciatyvą 2021 m., kurios dėka buvo padidinta savivaldos iš KPPP gaunama lėšų dalis. Tačiau akivaizdu, kad to nepakanka. Reikia dar labiau padidinti savivaldos kelių finansavimą“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūros komunikacijos grupė.
„Vyriausybė turi ne mažinti finansavimą keliams (finansavimo išlaikymas praėjusių metų lygmenyje faktiškai yra mažinimas, turint galvoje dviženklę infliaciją), o pasitelkti visas prieinamas priemones generuoti didesnes lėšas kelių infrastruktūros būklės stabilizavimui ir palaipsniam jos gerinimui“, – aiškino Prezidentūra.
Šalies vadovo komunikacijos grupė teigė, kad jau dabar yra priemonių kaip didinti finansavimą keliams, tarp jų – didėjantis akcizų surinkimas už degalus, padidinti kelių naudotojų mokesčių (vinječių) tarifai, sukurtas Infrastruktūros fondas, pagrįstos galimybės skolinis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) bei privataus kapitalo pritraukimas į didelius valstybinės reikšmės infrastruktūros projektus.
„Prezidentui gerai žinoma prasta Lietuvos kelių infrastruktūros būklė, apie ją jis aiškiai pasisakė šių metų pradžioje, kai jam lankantis Kėdainiuose, įgriuvo tiltas. Ilgą laiką finansavimas šiai sričiai buvo mažinamas arba laikomas žemame lygyje, todėl šiandienos rezultatas – griūvantys tiltai ir vis prastesni keliai – nors, deja, nestebina, bet visiškai netenkina. Finansavimą šalies kelių infrastruktūrai būtina nuosekliai didinti“, – tikino Prezidentūra.
„Kelių kokybė yra svarbi gyvenimo regionuose kokybės sąlyga. Vyriausybei vykdant švietimo, sveikatos apsaugos tinklų reorganizacijas, regionuose paslaugų centrams vis labiau tolstant nuo žmonių, patogus susisiekimas iki jų tampa esmine sąlyga tas paslaugas gauti. Dėl blogos kelių infrastruktūros kokybės genda transporto priemonės, ji tampa kliūtimi savivaldybėms racionaliai investuoti į naujos kokybės viešojo transporto parkus“, – akcentuojama komentare.
Galiausiai Prezidentūra pabrėžė, kad kelių infrastruktūra taip pat yra labai svarbi ir šalies ekonomikos konkurencingumui, tačiau šiuo metu yra ignoruojama, jog užsienio investuotojai vertina daugelį sudedamųjų, o tinkama infrastruktūra yra vienas iš esminių faktorių, lemiančių sprendimus investuoti konkrečioje šalyje ar regione.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, metinis kelių infrastruktūros deficitas sudaro 207 mln. eurų. Finansavimo trūkumas 2024 m. gali pasiekti 340 mln. eurų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko yra akcentavęs, kad šiuo metu Lietuvoje yra per 40 proc. blogos būklės krašto ir rajoninių kelių, tuo tarpu magistralinių – per 21 proc. Pasak jo, norint išeiti iš Lietuvos kelių būklės krizės, KPPP finansavimas privalo būti ne mažesnis nei 860 mln. eurų.
KPPP 2024 m. numatyta 543 mln. eurų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad tam, jog kitais metais būtų galima įgyvendinti strateginius projektus, KPPP biudžetui reikia papildomų 150 mln. eurų. Jis taip pat pažymėjo, kad jeigu šalyje norima matyti ženklesnį kelių būklės gerėjimą, papildomai reikėtų dar apie 340 mln. eurų.
