Šalies vadovas, pasak prezidentūros, minėtą įstatymą pasirašė, nes iniciatyva užtikrina teisę ginti savo valstybės sienas ir atliepia žmogaus teises.
Penktadienį prie prezidentūros protesto dalyviai susirinko su būgnais, plakatais ir nutiesta viela, imituojančia pasienyje su Baltarusija nutiestą koncertiną. Skirtingose jos pusėse stovintys žmonės mėto kamuolius, rodo, kaip žaidžia tenisą.
„Tikriausiai norisi pasakyti ir parodyti, kad šiuo metu mes žaidžiame žmonių gyvenimais, žmonių likimais, žmonių sveikata, žmonių gyvybe mėtydami juos iš vienos pusės sienos į kitą, elgiamės taip pat, kaip elgiasi mūsų priešiška valstybė, kaip elgiasi jos pasieniečiai.
Simbolinių prasmių galima sugalvoti ir daugiau: mes per tvorą išmetame tarptautinius įsipareigojimus... Tiesiog norėjome tokiu elegantišku, nepiktu būdu parodyti, kad absurdas yra žaisti su žmonėmis“, – žurnalistams prie prezidentūros pasakojo „Sienos grupės“ savanorė Emilija Švobaitė.
„Protestas skirtas pademonstruoti, jog visuomenė nesutinka prisiimti atsakomybės už pasienyje įvyksiančius sveikatos sužalojimus ir žmonių mirtis, ir kad Seimo priimtas, o prezidento per vieną dieną patvirtintas įstatymas yra vienas rimčiausių žmogaus teisių pažeidimų nepriklausomybės laikotarpiu“, – rašoma „Sienos grupės“ žiniasklaidai išplatintame pranešime.
„Sienos grupė“ savanorė E. Švobaitė aiškino, kad Lietuva, priimdama įstatymą dėl migrantų apgręžimo, „siekia įteisinti nusikaltimus žmogiškumui“.
„Apgręžimai žiemą ar tamsiu paros metu kelia pavojų gyvybei, prilygsta nužmoginimui ir smurtui prieš beginklius, miške atsidūrusius, užsieniečius. Tokie žmogaus teisių suvaržymai reiškia, kad Lietuva pasirinko sėsti į baudžiamųjų suolą tarptautiniuose teismuose. Belieka protestu reikšti nusivylimą, gėdą ir pyktį bei toliau dėti visas pastangas priešintis smurtui ir žmonių dehumanizavimui mūsų pasienyje“, – komentavo ji.
Įstatymu, nevyriausybininkų vertinimu, „bandoma legalizuoti tarptautinės teisės draudžiamus nereguliarių migrantų atstūmimus ir uždrausti teisę į prieglobstį“, teigiama, kad, jį priėmus, Lietuvoje atsiras daug teisinio neapibrėžtumo.
Tikina, kad pataisos kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei
„Nepaisant tarptautinių ir nacionalinių organizacijų, akademikų, žurnalistų, ir ekspertų raginimų, 2023 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas. Nors tikėtasi, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas, kaip vienas iš demokratinės valstybės svertų, gali sustabdyti tarptautinei teisei prieštaraujančius įstatymo pakeitimus, šis pataisas pasirašė jau kitą dieną, neskyręs laiko diskusijoms su ekspertais ar visuomene.
Prezidentas neatsižvelgė ir į Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės Dunjos Mijatovič raginimus atmesti įstatymo pataisas, kaip keliančias grėsmę žmogaus teisių įgyvendinimui“, – pranešime dėstė „Sienos grupė“.
Dėl šalies vadovo pozicijos apgailestavo ir Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.
„Labai liūdna, kad prezidentas Gitanas Nausėda neišgirdo migracijos srities ekspertų bei žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų argumentų. Šios pataisos – smūgis Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Užuot ieškoję humaniškų, tvarių ir ilgalaikių sprendimų, legalizuojame abejingumą, smurtą ir mirtis pasienyje“, – teigė ji.
Poziciją pranešime žiniasklaidai išdėsčiusi Globalios Lietuvos Lyderių (GLL) Migracijos veiksmų darbo grupės iniciatorė Lina Vosyliūtė paragino ieškoti alternatyvų pasitelkus GLL bei viso pasaulio ekspertus, „kad būtų atremta Baltarusijos provokacija, o ne lengva ranka perkelta atsakomybė pabėgėliams ir kitiems migrantams“.
„Šios pataisos ne tik kelia pavojų sieną kertančių žmonių sveikatai bei gyvybei, bet taip pat skelia pleištą į demokratijos pamatus, tokius kaip teisinė viršenybė, žodžio laisvė ir atskaitomybė už tai, kas vyksta pasienyje“, – aiškino ji.
Paaiškino, kodėl prezidentas pasirašė įstatymą
Savo ruožtu prezidentūra aiškino, kad įstatyme dėl migrantų apgręžimo atliepta tiek valstybės teisė ginti savo sienas, tiek žmogaus teisė gauti prieglobstį nuo karo, ar nuo persekiojimo.
„Gavus Seimo priimtus Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimus prezidentui buvo svarbu, ar juose įteisinti du principai – valstybės teisė ginti savo sienas ir žmogaus teisė gauti prieglobstį nuo karo, ar nuo nusikalstamų režimų persekiojimo kilmės valstybėse.
Prezidentas pažymi, kad Lietuvoje jau esame patyrę hibridinę ataką, kai migrantai naudojami prieš mus kaip ginklai. Valstybė turi būti pasiruošusi ginti savo sienas ir nuo tokių užpuolimų.
Prezidentui taip pat svarbu, kad Lietuva gerbtų žmogaus teises, kad karo ir kiti pabėgėliai ir toliau teisėtais būdais galėtų pateikti prašymą ir gauti prieglobstį mūsų šalyje, kad besitraukiantieji nuo nusikalstamų režimų persekiojimo žmonės ir toliau galėtų humanitariniais tikslais patekti į Lietuvą.
Minėtose įstatymo pataisose įtvirtinti abu šie principai, todėl prezidentas jas pasirašė“, – atsakyme Delfi nurodė prezidento komunikacijos grupė.
Prezidentūra patikino, kad diskusijos dėl migrantų apgręžimo įstatymo vyko, be to, paminėjo, kad šalies vadovas nėra gavęs nevyriausybininkų kreipimųsi, kad įstatymą reikėtų keisti.
„Įstatymo pataisas svarstant Seimo komitetuose vyko diskusijos su ekspertais ir visuomene, visos suinteresuotos pusės galėjo išsakyti savo argumentus ar protestuoti, jei jų manymu įstatymas nėra teisingas ar reikalingas. Prezidentas nėra gavęs jokių nevyriausybinių organizacijų kreipimųsi dėl šių įstatymo pakeitimų“, – teigiama prezidentūros komentare.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas penktadienį pareiškė, kad valdžia savo pozicijos dėl migrantų apgręžimo nekeis.
„Visi suprantame, jog mūsų įstatymas yra ne apie migrantus, o reikalą su putino draugelio batkos režimu. Kuris bando mus įvaryti į kampą kaltindamas žmogaus teisių pažeidimais, kai tuo tarpu, pats iš to daro verslą ir su savo tarnybų skydais stumia žmones link Lietuvos sienų.
Bet net ir vykstant panašiems protestams Lietuvoje, savo pozicijos nekeisim. Europos sienos turi būti saugomos“, – feisbuke rašė jis.
Platesnis politiko komentaras:
Seimas pataisas dėl migrantų apgręžimo balsų dauguma priėmė antradienį, numatyta, kad jos įsigalios gegužės 3 dieną.
Planuojama, kad esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė, Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu, gali priimti sprendimą, jog užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeisdami įstatymus, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami.
Nurodoma, kad ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam užsieniečiui.
Ministerija: svarbu užtikrinti nacionalinio saugumo interesus
Įstatymo pataisas kritikuoja žmogaus teisių gynėjų organizacijos. Jų vertinimu, jas priėmus, Lietuvoje bus įteisinti tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad toks įstatymas „uždegs žalią šviesą kankinimams“.
Pataisas inicijavusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, jos aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo, ir būtinos norint užtikrinti šalies nacionalinio saugumo interesus.
Ministerija taip pat pažymi, kad įstatyme numatyti saugikliai dėl pažeidžiamų asmenų.
Migrantų apgręžimą pasienyje su Baltarusija buvo pradėtas vykdyti 2021 metų rugpjūčio 3 dieną vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.
Seimas VRM parengtą įstatymo projektą dėl migrantų kiek pakoregavo: numatyta, kad neteisėtai į šalį norinčių patekti migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože, iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos, kai ministerija leido apgręžti migrantus nepriklausomai nuo to, kurioje šalies vietoje jie sulaikomi.
Taip pat tarp išimčių, kai užsieniečiai įleidžiami į šalį, įrašyti ne tik nuo karinės agresijos bėgantys asmenys, bet ir kitos grėsmės, pavyzdžiui, ginkluoti konfliktai, persekiojimo sąvoka papildyta, suvienodinant ją su Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencija.
Praėjusią parą migrantų prie Lietuvos sienų nefiksuota
Numatoma, kad esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą galėtų patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) leidimą.
Neteisėtos migracijos banga iš Baltarusijos į Lietuvą kilo 2021 metais. Lietuva ją laiko Minsko hibridine ataka ir pažymi, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
Migrantai iš Baltarusijos iki šiol neteisėtais būdais bando patekti ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas kaimynines šalis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) penktadienio duomenimis, pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota neteisėtų migrantų.
Latvijos pasienyje ketvirtadienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti 19 kartų, Lenkijos pareigūnai į šalį trečiadienį neįleido 132 migrantų.
Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti beveik 900 neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.
