„Tiesiog siūlyčiau būti kantriems. Iš tikrųjų, procesai, kurie vyksta, yra kardinalūs. Ir mes kartais sufokusuojame savo vaidmenį į tai, kad vienos ar kitos karinės įrangos klausimas nėra išspręstas. Tačiau, jeigu mes šiek tiek pažvelgtume per petį atgalios ir pasižiūrėtumėm, kiek daug jau rimtų sprendimų Vakarų bendruomenė padarė per šitą nepilną vienerių metų laikotarpį, tai mes pamatytume, kad situacija yra pasikeitusi kardinaliai“, – antradienį žurnalistams Kėdainiuose sakė G. Nausėda, paklaustas, ar Vakarų diskusijos apie paramą Ukrainai ginklais artimiausiu metu virs sprendimais.

„Pirmiausia, ji mentališkai yra pasikeitusi. Šiandien Vakarai nustojo traktuoti Rusiją kaip kažkokį patikimą partnerį, su kuriuo galima būtų puoselėti vienokius ar kitokius ryšius. Šiandien Vakarai vertina Rusiją kaip labai rimtą grėsmę demokratinei pasaulio sistemai, ta grėsmė yra natūrali, ji kyla iš pačios Rusijos esmės. Ir tai yra turbūt svarbiausias dalykas“, – akcentavo šalies vadovas.

G. Nausėda neslėpė, kad jis norėtų, jog paramos karine įranga Ukrainai klausimai būtų sprendžiami greičiau.

„Taip, man irgi labai norėtųsi, kaip Lietuvos Respublikos prezidentui, kad tie sprendimai, kurių verkiant reikia Ukrainai atsilaikyti šitoje kovoje, kad jie būtų priimami greičiau. Kad sprendimai būtų daromi greičiau, kad tie ginklai, kurie labai reikalingi Ukrainai kovoti su Rusija, kad jie pasiektų Ukrainą kaip galima greičiau“, – Kėdainiuose žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Bet, aš manau, kad mes tikrai jau nuėjome didelę kelio dalį, ir tikiu, kad procesai yra tiesiog negrįžtami. Kad tai, kas vyksta Vakarų pasaulio sąmonėje pastaruoju metu, tai yra negrįžtami procesai. Ir aš negalėčiau įsivaizduoti, bent jau artimiausioje perspektyvoje, kad mes vėl susėdę už stalo galėtume kalbėti „na ką gi, įvyko karas, bet jisai baigiasi, žiūrėkit, gal grįžtam prie tų senųjų bendradarbiavimo ritualų, kuriuos turėjome praeityje“. Taip negali būti, aš niekada su tuo nesutiksiu“, – pabrėžė prezidentas.

ELTA primena, kad Kyjivas vis labiau ragina Vakarus atsiųsti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, įskaitant ir naikintuvus. Visgi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą.

Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmeta naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, tačiau perspėjo dėl konflikto eskalavimo rizikos.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją