„Jie (gynybos planai – ELTA) mane tenkina, jie atitinka mūsų lūkesčius ir jie yra parengti, įvertinus naujas geopolitines aplinkybes“, – šeštadienį Marijampolėje žurnalistams sakė valstybės vadovas.
„Lietuvos interesas buvo visada akcentuoti, kad tai, kas pastaruoju metu vyksta jau po karo Ukrainoje, jokiu būdu nereiškia, kad mūsų saugumo situacija automatiškai gerėja dėl to, kad Rusija atitraukia pajėgas ir permeta jas į Ukrainą. Tokia išvada yra visiškai neteisinga ir mes nuolat pabrėžiame, kad situacija mūsų regione negerėja – jeigu nepasakytume atvirkščiai“, – aiškino jis.
Prezidentas akcentavo, jog Rusijos grėsmė Aljanso šalims neišnyko – anot jo, Maskva siekia permesti vis daugiau savo karinių pajėgumų ties Rytiniu NATO sparnu bei grasina taktinio branduolinio ginklo dislokavimu kaimyninėje Baltarusijoje. Šios aplinkybės, G. Nausėdos manymu, įrodo, jog Aljanso narės rytinėms bloko šalims turi skirti daugiausiai dėmesio.
„Mes matome akivaizdžias Rusijos pastangas permesti ir kaip galima daugiau dislokuoti karinės įrangos. Ir visiškai nesenas paskelbimas, kad Rusija gali dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje, tik dar kartą patvirtina, kad mes buvome teisūs ir kad NATO į tai turi atkreipti pirmaeilį dėmesį“, – tvirtino prezidentas.
G. Nausėda akcentavo, kad NATO turi paskirti ir atitinkamus karinius pajėgumus naujų gynybos planų įgyvendinimui. Todėl, tęsė jis, viliamasi, kad naujoji gynybos strategija ir su tuo susiję karinės parengties klausimai bus patvirtinti vasarą vyksiančiame Aljanso lyderių suvažiavime.
„Šie regioniniai planai – taip, jie yra labai svarbūs. Svarbu ne tik patvirtinti planus, bet ir turėti labai tiksliai paskirtas šitiems planams įgyvendinti pajėgas ir karines technologijas. Manau, kad visa tai bus padaryta ir tai bus vienas iš Vilniaus viršūnių susitikimo pasiekimų – kad mes turėsime naujus gynybos planus“, – pabrėžė prezidentas.
ELTA primena, kad NATO parengė ir pristatė šalių atstovams naujus Aljanso regioninės gynybos planus. Viliamasi naujus dokumentus patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
Vertindamas naują gynybos strategiją, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, jog tai yra „reikšmingas žingsnis į priekį“. Tačiau šalies diplomatijos vadovas leido suprasti, kad Vilnius pasigenda aiškesnės Aljanso pozicijos atgrasymo politikos klausimu.
„Jeigu klaustumėte, ko mes tikimės arba ko ieškome tuose planuose – turbūt dažnai kalbame apie tai, kad yra fazė arba stadija iki karo, kurioje mes turime padaryti visus įmanomus veiksmus, kad karas neprasidėtų. Tą mes vadiname atgrasymu. Ir dėl to mes dažnai keliame klausimą, kad papildomos pajėgos Baltijos šalyse – Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje – jos yra ne tik gynybos faktorius, bet ir atgrasymo faktorius, kad galbūt to penktojo straipsnio apskritai net nereikėtų aktyvuoti“, – aiškino jis ir pabrėžė, kad NATO šalių Vyriausybių atstovai neturėtų šio klausimo palikti paraštėse.
„Turėdami planą karo atvejui, galėtume turėti planą, kad to karo nebūtų“, – dėstė ministras.
NATO viršūnių susitikimas vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Suvažiavimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
