Modelius po susitikimo pristatė ministrė pirmininkė.
„Tai yra keturi baziniai variantai, tarp kurių galima padaryti n plius k faktorialas tarpinių.
Baziniai variantai yra keli: vienas variantas yra didžiąją dalį finansavimo naštos, jeigu mes kalbame apie maždaug 0,5 proc. BVP, tai čia klausimas, kas yra inkaras, prie kurio kažkokie smulkesni dalykai yra kabinami. Tai vienu atveju tai yra Seimui pateikti pasiūlymai dėl gyventojų pajamų mokesčio keitimo. Kitaip šnekant – dėl individualios veiklos įvairių lengvatų ir progresinio pajamų mokesčio tarifo. Antru atveju tai yra pridėtinės vertės mokestis, trečiu atveju tai yra pelno mokestis ir ketvirtu atveju tai yra naštos pasidalinimas su savivalda, bet taip pat papildomai ir mokestinės pajamos“, – vardijo I. Šimonytė.
Ji teigė, kad tai – darbiniai variantai, esą galimos įvairios jų konfigūracijos.
Lauks atsakymo iš Trišalės tarybos ir nevyriausybininkų
Susitikimo metu, pasak premjerės, taip pat buvo kalbėta apie galimybes atsisakyti tam tikrų mokesčių lengvatų ar jas mažinti.
„Yra įvertintos visos mokesčių lengvatos, apie kurias galime diskutuoti – geriau, blogiau, ilgiau, sunkiau, lengviau. Nes labai dažnai girdisi, kad yra labai daug lengvatų už labai daug milijardų ir štai, tas lengvatas panaikinus, būtų galima visas problemas išspręsti.
Tai, pirmiausia, pusė tų lengvatų biudžeto (daugiau netgi negu pusė) yra neapmokestinamas pajamų dydis, kurio tikrai niekas nesiūlys keisti <...>. O kitos lengvatos visokios: pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, tarkime, tiems patiems nereceptiniams vaistams. Ar galima apie tai kalbėti? Aišku, kad galima. Apie viską galima kalbėti. Bet ar galima rasti konsensusą tokiems sprendimams, kurie yra gana socialiai jautrūs, manau, kad nėra lengva“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Kalbėta ir apie galimybę skolintis iš savo piliečių, ir apie galimybę sudaryti sąlygas gyventojams krašto apsaugos stiprinimui aukoti savanoriškai.
„Dabar mūsų sutarimas toks, kad mūsų kolegos iš Trišalės tarybos, tai yra darbdavių, darbuotojų, bet ir nevyriausybinių organizacijų koalicijos, kuri nėra techniškai Trišalėje taryboje, galėtų tarpusavyje padiskutuoti ir įvertinti tuos įvairius variantus kaip savo patarimą Vyriausybei. Nes vis tiek Vyriausybė turės pati prisiimti atsakomybę už tuos siūlymus, kuriuos neš į Seimą“, – teigė premjerė.
Atsakymų iš Trišalės tarybos ir nevyriausybininkų, anot jos, tikimasi po poros savaičių.
„Jeigu po to matysime, kad jau turim kažkokią rimtesnę bazę, ant kurios jau galim toliau dirbti pasitelkę taip pat ir politikus, tikiuosi, kad į tą laiką, galbūt, ir opozicija jau malonės grįžti, išsisklaidžiusi savo abejones, kurias šeštadienį iškomunikavo, ir tada jau galėtumėm kalbėti apie kažkokį, galbūt, konkretų pasiūlymą iš Vyriausybės“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ji akcentavo, kad papildomo 0,5 proc. nuo BVP finansavimo poreikis krašto apsaugai yra ilgalaikis – bent dešimtmečiui.
„Tvarus finansavimo poreikis realiai ir yra 3 proc.“, – teigė politikė.
Paklausta, ar „kilusi drama“ dėl krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo nesutrukdys svarstyti gynybos mokesčių, I. Šimonytė teigė, kad „nekilo jokia drama“.
„Ministro keitimas yra ne drama. Ministro keitimas yra normalus dalykas demokratinėje valstybėje, – įvertino premjerė. – Ministras parašė atsistatydinimo pareiškimą, dėl to dramos aš nematau.“
Po to, kai paaiškėjo, kad A. Anušauskas, premjerės siūlymu, atsistatydina iš pareigų, opozicija paskelbė, kad nedalyvaus I. Šimonytės inicijuotame susitikime dėl gynybos finansavimo.
Slėptis nuo atsakomybės nėra išmintinga, teigė premjerė vertindama opozicijos laikyseną. Ji tikino, kad siekia tartis ir su opozicija, nes kalbama apie ilgalaikius procesus.
„Opozicija gudrauja. Opozicija nori konkretaus Vyriausybės siūlymo tam, kad galėtų jį kritikuoti. O aš noriu kito dalyko. Aš noriu maksimalaus sutarimo ir atsakomybės prisiėmimo, taip pat ir iš tų politikų, kurie galimai turėtų įgyvendinti šitas ambicijas kitoje kadencijoje. Tai, man atrodo, slėptis nuo tos atsakomybės yra tikrai neišmintinga“, – dėstė politikė.
Tarp siūlymų – ir PVM, ir pelno mokesčių didinimas
Kiek plačiau Vyriausybėje pristatytus siūlymus dėl to, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų papildomam krašto apsaugos finansavimui, aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Tarp pasiūlymų – pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas.
„Atsižvelgiant į diskusijas viešojoje erdvėje, Finansų ministerija pateikė keturis variantus, kaip būtų galima surinkti tuos 400 mln. eurų. Pirmasis – iš dalies grįžti prie mokesčių paketo įgyvendinimo. Jame numatyta progresinių tarifų peržiūra, individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių, pelno specialių režimų, kurie taikomi draudimo ir sveikatos sektoriuose panaikinimas. Iš to būtų galima surinkti 270 mln. eurų. Papildomai 1 proc. padidinus pelno mokestį nuo 15 iki 16 proc. būtų galima surinkti beveik 400 mln. eurų“, – dėstė G. Skaistė.
Antras ministrės įvardintas variantas – parengtas Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymų pagrindu.
„Kalbama apie 1 proc. punkto PVM padidinimą, kas generuotų beveik 300 mln. eurų papildomai pajamų. Taip pat 1 proc. pelno mokesčio padidinimas, iki 16 proc., tai generuotų 120 mln. eurų. Bendroje sumoje 420 mln. eurų“, – sakė ji.
Trečias pasiūlymas, G. Skaistės teigimu, irgi generuoja apie 400 mln. eurų pajamų.
„Kalbame apie 2 procentinių punktų pelno mokesčio bazinio tarifo padidinimą, nuo 15 iki 17 proc. Tas generuotų 244 mln. eurų pajamų. Taip pat kalbama apie lengvatinio mokesčio tarifo siaurinimą mažoms įmonėms. Šiuo metu joms galioja 5 proc. lengvatinis tarifas. Siūlytume padidinti 5 procentiniais punktais. Tokiu atveju jis pasiektų 10 proc. Tai generuotų 36 mln. eurų.
Taip pat šildymo lengvata, jei būtų panaikinta, papildomai generuotų 70 mln. eurų. Dar būtų specialių lengvatinių režimų sprendinys ir verslo liudijimų pasiūlymai – generuotų bendrai 400 mln. eurų“, – toliau dėstė politikė.
Galiausiai ketvirtasis pristatytas variantas, pasak finansų ministrės, bendroje diskusijoje yra šiek tiek naujesnis.
„Siūloma bendrą naštą dalintis su savivaldybėmis. Pastaraisiais metais jų pajamos augo dvigubai sparčiau nei valstybės. 2024 m. valstybės išlaidos augo beveik 8 proc., o savivaldybių – 16 proc. Manome, kad spartus darbo užmokesčio augimo leido turėti geras sąlygas savivaldai. Šiuo atveju manome, kad jos galėtų prisidėti. Būtų galima turėti tam tikrą saugumo dedamąją, kur būtų paskirstoma gyventojų pajamų mokesčio dalis. Tai galėtų generuoti apie 150 mln. eurų pajamų.
Tokiu atveju, nereikėtų koreguoti GPM tarifo, kuris taikomas žmonėms. Tiesiog paskirstymas būtų šiek tiek kitoks. Šiame variante dar siūloma pelno mokesčio tarifą padidinti iki 17 proc. (244 mln. eurų). Bendroje sumoje šis pasiūlymas taip pat galėtų generuoti 400 mln. eurų“, – teigė ji.
Papildomų lėšų poreikis
Ministrė paaiškino, kad papildomų lėšų reikia tiek pastoviam, tiek kintamam gynybos finansavimui.
„Įsiklausę į visas pastarojo meto diskusijas, kurios vyko po praėjusio susitikimo, parengėme keletą konkrečių variantų, kurie galėtų atliepti tvaraus finansavimo poreikį, kuomet reikia įgyvendinti tris didžiuosius projektus, kurie išlipa iš kariuomenės modernizavimo dabartinių poreikių, užtikrindami 2,5 proc. finansavimą.
Kalbama apie pasunkintos nacionalinės divizijos formavimą, vokiečių brigados priėmimą, visuotinio šaukimo projektą. Įvertinus Krašto apsaugos ministerijos pateiktus poreikius, matome, kad dalis to finansavimo yra reikalinga ilgais dešimtmečiais į priekį, dalis – iki 2030 metų šiek tiek daugiau.
Todėl suskirstėme finansavimo poreikį į dvi dalis: į pastoviąją ir kintamąją. Pastoviajai daliai finansuoti reikia bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP. Priimant tam tikrus pajamų sprendimus.
Kintamajam finansavimui, kur poreikis svyruoja nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus. Šitas poreikis yra virš 3 proc. BVP – siūlome taikyti priemones, kurios buvo diskutuotos viešojoje erdvėje. Taip pat ir paramos teikimą, kas buvo kai kurių partijų išsakyta – žmonės galėtų savanoriškai prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo. Tam reikia sudaryti patogią platformą, kur galės patogiai prisidėti tiek verslas, tiek fiziniai asmeniai“, – kalbėjo ji.
G. Skaistė taip pat nurodė, kad kalbant apie skolinimosi poreikius, reikia pakeisti konstitucinį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą.
„Kadangi nuo kitų metų nacionalinė fiskalinė drausmė grįžta į Lietuvą. Todėl norint turėti tam tikrą lankstumą finansuoti gynybos poreikius, reikia pakeisti ir numatyti tam tikrą papildomą lankstumą. Tam reikia daugiau nei paprasta Seimo narių dauguma.
Taip pat siūlome įvertinti išsakytus pasiūlymus dėl gynybos obligacijų (lakštų). Įvertinę dabartinę teisinę bazę, manome, kad galime tai daryti Vyriausybės taupymo lakštų pagrindu. Tam įstatymų keisti nereikia, skolintumėmės ne trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui. Diskusijai pateiktas klausimas dėl palūkanų normų, kurias būtų galima taikyti tokiems vertybiniams popieriams. Nuskambėjo pasiūlymas, kad būtų galima skolintis už mažesnius kaštus nei yra tarptautinėse rinkose.
Per 1,5 mlrd. eurų šiandien jau yra užprogramuota – beveik 2 proc. BVP sprendimams, kurie užprogramuoti įstatymais. Tai socialinių išmokų, pensijų indeksavimas, mokytojų darbo užmokesčio padidinimo tęsimas kitais metais. Liūto dalis kitų metų pajamų jau yra paskirstyta. Todėl norint užtikrinti, kad būtų galima skirti iki 3 proc. BVP krašto apsaugos finansavimui, reikia, kad būtų priimti konkretūs sprendimai“, – ragino ministrė.
G. Skaistė pridūrė, kad šioje diskusijoje klausimų apie papildomus turto mokesčius nebuvo.
Koalicijos partneriai vertins
Valdančiųjų atstovai Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, jog partijose analizuos pristatytus keturis gynybos finansavimo modelius ir tuomet pateiks platesnį vertinimą.
„Yra gal dvi dalys logiškos. Viena pastovi finansavimo dalis iš tvaresnių šaltinių, kita – iš kintamųjų šaltinių, kaip pavyzdžiui, obligacijos, skolinimasis ir panašiai. Šita kryptis logiška. Ir tada yra įvairūs pasiūlymai“, – žurnalistams po susitikimo komentavo A. Armonaitė.
„Nėra bendro matymo, bet visiems bendrai pateikta informacija, 4 galimi variantai dėl mokesčių pakeitimo didinimo linkme. Aptarėme, kad bus išsiųsta ir opozicijai, jog būtume visi vienodai informuoti“, – teigė E. Gentvilas.
Paklaustas, ar tiki, kad dėl finansavimo realu sutarti iki rinkimų, E. Gentvilas sureagavo taip: „Aš nuo vaikystės esu optimistas.“
Pirmasis suinteresuotų pusių susitikimas dėl gynybos finansavimo įvyko sausio pabaigoje.
A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtino, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo BVP.
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
