aA
Tarptautinės organizacijos gali padėti Lietuvai, prieš kurią Rusija kariauja prekybinį karą, tačiau joms trūksta politinės valios, koją kiša ir sudėtingas ES sprendimų priėmimo mechanizmas, tikina politologas Laurynas Kasčiūnas. Savo ruožtu MRU profesorius Egidijus Motieka mano, kad, artėjant Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, ES tikrai imsis griežtesnių priemonių susidariusiai situacijai spręsti.
Europos parlamentas
© Reuters/Scanpix

L. Kasčiūnas pastebi, kad Europos Komisija turi dideles išorinės prekybos politikos galias, tačiau institucijos, kuri tikslingai prižiūrėtų prekybinius konfliktus, nėra: „Panašu, kad egzistuoja institucinis vakuumas, apie kurio užpildymą kalbama po kiekvieno Rusijos pradėto ekonominio karo. Kita vertus, ES prekybos komisaras Karelis de Guchtas galėtų padaryti griežtesnį pareiškimą. Tai būtų viena iš galimai veiksmingų priemonių.“

Anot L. Kasčiūno, galimus ES veiksmus siekiant padėti Lietuvai stabdo dvi priežastys. Visų pirma, ES yra didžiulis mechanizmas, sprendimus priimantis tik juos gerai apsvarstęs. Antra vertus, kyla ir politinės valios klausimas.

„Ne visada pati ES nori spręsti, kiek problemą reikia politizuoti ir kelti į europinį lygmenį. Mūsų požiūriu, būtų puiku, jei rastume komisarą, kuris nebijotų taikyti atsakomąsias priemones arba bent jau apie jas kalbėti. Tačiau gal tai nebūtų puiku kurios nors kitos ES šalies narės atžvilgiu. Natūralu, kad ES šalių interesai nėra vienodi. Kai kurie mato viską labai plačiai ir žino, kad, jei vienoje vietoje paspausi, kitoje gali atsiliepti. Manyčiau, todėl ES labai vangiai reaguoja net į pirmininkaujančios šalies patiriamas bėdas“, – konstatuoja L. Kasčiūnas.

Savo ruožtu politologas E. Motieka pastebi, kad ES reakcija į situaciją Lietuvos–Rusijos pasienyje iš pat pradžių buvo operatyvi, nors išsyk nebuvo labai griežta: „Vėliau buvo sureaguota kur kas stipriau. O artėjant Rytų partnerystės šalių susitikimui, ES tikrai imsis kažkokių griežtesnių politinių priemonių“, – sako politologas.

Kaip pažaboti Rusijos žaidimus?

Egidijus Motieka
Egidijus Motieka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak E. Motiekos, Rusijai ES institucijos yra tik žaidimo objektas, per kurį galima spręsti problemas su kitomis konkrečiomis ES šalimis, tad didžioji Rytų kaimynė kol kas tiesiog žaidžia.

„Tačiau nuo šio savo žaidimo Rusija daugiau nukentės nei išloš, o ES institucijos yra pajėgios spręsti ir mūsų problemas. ES kantrybė nėra begalinė, ir visa tai transformuosis į griežtesnę politiką. Didžiosios ES valstybės, ES institucijos, NATO, gali atlikti kokį nors politinį veiksmą, apie kurį visuomenė nebūtinai turėtų sužinoti“, – tikina E. Motieka.

Politologo L. Kasčiūno manymu, viena iš priemonių kovoje su tokia Rusijos praktika galėtų būti pareiškimas, griežtai parodantis ES poziciją, kad viena iš Sąjungos valstybių neturi būti diskriminuojama. Anot politologo, aukšto rango ES pareigūnai turėtų pateikti aiškius reikalavimus Rusijai.

„Jei tai nesuveiktų, reikia nepamiršti, kad Rusija irgi turi savų interesų ES, tad natūraliai galima bandyti sieti klausimus, ir per tokią sąsają spręsti problemą, – antrąjį problemos sprendimo būdą siūlo L. Kasčiūnas. – Tokiu atveju, aišku, reikia turėti daugiau sąjungininkių, patiriančių panašią problemą, taip stiprinant derybinę galią. Bet daugiausia, ko mes galėtume ir turėtume šiuo atveju siekti, tai – stipraus pareiškimo iš ES institucijų.“

Tuo metu Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) galimybes spręsti Lietuvos problemą L. Kasčiūnas vertina rezervuotai. Anot jo, PPO didžiausią įtaką turi tada, kai šalis siekia tapti jos nare. Kai į ją įstojama, pačioje organizacijoje nepakanka instrumentų, užtikrinančių įsipareigojimų laikymąsi.

LRT.lt primena, kad pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog Lietuvai būtina ruoštis kreipimuisi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Rusijos tarnybų taikomų trukdžių lietuviškoms prekėms.

Lietuva turi ruoštis naujiems smūgiams

E. Motieka pabrėžia, kad Rusija prieš Lietuvą nuolat kariauja polinį karą, taikydama ekonomines priemones. Tačiau to karo formų esti įvairių, todėl kartais visuomenė apie tai nesužino. Tuo tarpu ekonominės poveikio priemonės yra labiau afišuojamos, nes į tai sureaguoja verslas, valstybei mokantis didelius mokesčius.

E. Motiekos teigimu, pati Lietuva Rusijos nuo tokių žingsnių atgrasyti nėra pajėgi ir nebus dar keliasdešimt metų. Tad turime išnaudoti aljansus, kuriuose dalyvaujame, per juos duoti didesnį atkirtį.

Prekybinis karas prieš Lietuvą: ar ES pajėgi mus apginti?
© A.Solomino nuotr.

Pasak L. Kasčiūno, kai dvišaliuose santykiuose neturima pranašumų, reikia ieškoti atramos, derybinės galios stiprinimo europinėse, tarptautinėse organizacijose: „Yra žmonių, sakančių, kad nereikia politizuoti tokių klausimų, nes atskiros tarnybos, įmonės gali tartis tarpusavyje. Tačiau jei Rusijoje yra priimtas politinis sprendimas, tokie bandymai susitarti nebūtinai suveiks. Menas yra suprasti, kada tas politinis lygmuo turi būti įjungtas“, – kalba L. Kačiūnas.

Ar ES užteks politinės valios imtis kažko griežtesnio, priklausys ir nuo Lietuvos diplomatinių kanalų gebėjimų, mano L. Kasčiūnas. Tačiau, anot jo, tokie konfliktai vyksta ne pirmą kartą ir tikrai dar ne kartą vyks. Išgyvenus šią krizę reikia laukti naujos, mat Rusija į savo ekonomines krizes reaguoja protekcionistiškai, per ekonomiką sprendžia ir politinius klausimus.

Kad galime laukti dar ne vieno Rusijos smūgio, pritaria ir E. Motieka. Pasak jo, visų šių dvišalių problemų esmė yra trečiasis energetikos paketas: „Rusija už jį Lietuvai keršys dar tikrai ilgai. Per artimiausius 7-10 metų ta energetinė problematika Lietuvos–Rusijos santykiuose visada transformuosis į kažkokią ekonominę ar informacinio karo problemą. Rusija šiuos dalykus yra gerai įvaldžiusi.“

Anot L. Kasčiūno, naujiems konfliktams reikia ruoštis taip, kad viskas vyktų operatyviai. Be to, turime būti pakankamai savarankiški, nes ES nėra visuomet tam pasirengusi.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ukrainos milijardierius: šalis atsigręš į Rusiją (28)

Kai Igoris Kolomoiskis sako, kad Ukraina turėtų nusigręžti nuo Vakarų ir atsigręžti į...

Siaubingi faktai: Kėdainiuose nauja poilsiavietė su paplūdimiu įrengta ant žmonių kaulų (131)

Mažiau nei savaitę Kėdainiuose dirbantys archeologai atskleidė siaubingus faktus – apie 700...

Lietuva rengs olimpinį krepšinio atrankos turnyrą

FIBA Vykdomasis komitetas penktadienį paskelbė keturias šalis, kuriose bus rengiamas olimpinis...

Švedijos žiniasklaida: SEB susijęs su masiniu pinigų plovimu Baltijos šalyse (129)

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT parengė reportažą apie įtariamą pinigų plovimą...

Neapsikentė ir Tapinas: jei prieš 3 metus į LFF būtų atėję vyrai juodais kostiumais ir kaukėmis... (23)

Paskutinis Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimas Europos čempionato atrankos rungtynėse su...

Vidą Antonovą pažinojęs režisierius prabilo apie mažai kam matytą jo pusę: kraštutinumai šeimoje kėlė didžiausią nuostabą (23)

Lapkričio 14-osios dienos rytą nuo kraujo vėžio mirė „Mafijos tėvu“ vadintas Vidas Zenonas...

Niūrios žinios iš vienos pavojingiausių vietų Žemėje: ima aižėti radioaktyvių atliekų pilnas kapas (13)

Maršalo Salų gyventojai branduolinių atliekų saugojimo vietą – Runito kupolą – vadina kapu...

Bugavičiaus mylimoji Vita Jakutienė reikalauja beveik 2 milijonų eurų prašoma bylą nagrinėti už uždarų durų (163)

Kauno apygardos teismui toliau nagrinėjant Deimanto Bugavičius nužudymo bylą, į teismo posėdį...

Rusijos žvalgybos vadas žada „veidrodines priemones“, atsakant į malonę dviem rusų šnipams (57)

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas penktadienį paskelbė, kad...

Romas Lazutka. Dėl nedidinamų algų kalti visi, bet labiausiai mes patys (106)

Valdžia skriaudžia dėstytojus, išsižada kitąmet 10 proc. didinti algas. Doc. M. Jastramskis...