– Pastarąjį kartą, kai kalbėjome, gana optimistiškai kalbėjote apie Seimo santykius su prezidentu. Šį kartą matomas akivaizdus konfliktas tarp prezidento ir Seimo. Prezidento siūlymai didinti pensijas praėjusią savaitę atmesti Biudžeto ir finansų komitete. Kuo jūs tai aiškinate?

– Turbūt yra pagrįsti dalykai, apie kuriuos kalbama. Turbūt neturi finansinių šaltinių pakankamai, tiek, kad būtų galima įgyvendinti tuos siūlymus, bet manau, kad tai – tik diskusijų klausimas, kadangi rytoj bus grąžintas biudžetas Vyriausybei ir tuos pasiūlymus bus galima svarstyti iš naujo.

– Taip, bet Biudžeto ir finansų komitetas nubalsavo už pertrauką. Jei teisingai žinau procedūras, tai reiškia, kad klausimas net nekeliaus į Seimo salę.

– Taip, jūs teisus.

– Tai reiškia, kad prezidento siūlymas atsidūrė šiukšlių dėžėje?

– Ne, stalčiuje.

– Bet kuriuo atveju, ar, jūsų nuomone, problema yra noras didinti pensijas trimis su puse euro vidutiniškai kiekvienam žmogui? Kaip žinote, pagal įstatymus reikia nurodyti šaltinį, iš ko tai bus daroma. Prezidentas tam siūlė du šaltinius: mažinti lengvatą žemdirbių dyzelinui bei nuo 15 iki 20 proc. kelti GPM visoms pajamoms, išskyrus darbo užmokestį. Ar problema ta, kad Biudžeto ir finansų komitetas nenori keisti įstatymo būtent šia prasme?

– Turbūt reikėtų cituoti prezidentą, kuris šiandien pasisakė apie tai, kad tai – atskirų žmonių interesas, nes jie gauna pajamas iš tos srities. Manau, kad anksčiau ar vėliau tos sritys turės būti apmokestintos vienodai.

– Kitaip tariant, pritariate prezidentui, kuris sako, kad Biudžeto ir finansų komitete yra žmonių, kurie gauna daug pajamų, jų žmonos gauna daug pajamų, nesusijusių su darbo santykiais?

– Pritariu tam, kad būtų galima didinti pensijas, ir tam reikia surasti šaltinius. Jei tie šaltiniai matomi čia, nepažeidžiant silpniausių žmonių interesų, žinoma, tai galėtų būti įteisinta kaip šaltinis, kad būtų daugiau perskirstoma.

– Mažinti lengvatas dyzelinui žemdirbiams – tam irgi pritartumėte?

– Dėl dyzelino lengvatos mažinimo, jau esu pasisakęs, kad mūsų žemdirbiai gauna beveik mažiausias išmokas ES, jie yra toje pačioje konkurencingoje rinkoje, ir jiems dar mažinti tą lengvatą, kuri yra skirta tam, kad jie nevažinėja keliais – dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai turbūt nėra pats tikslingiausias šaltinis.

– Pirmininke, sutinkate, kad prezidentas įvarė į kampą Seimą tam tikra prasme, nes visuomenė girdi vieną žinią: Seimas nesutinka su prezidento siūlymais dar labiau didinti pensijas?

– Aš manau, kad įsivarė abi pusės save į kampą. Nes jei siūlymai yra nepriimtini Seimui, Seimas – ne vienas žmogus, komitetai svarsto. Manau, kad nėra neteisinga pasakyti, kad toks pasirinkimas nėra tikslus.

– Kita vertus, teisybės dėlei reikėtų pridurti, kad kitąmet pensijos vien dėl indeksavimo augs beveik dešimtadaliu, 8,5 proc.

– Taip, ir turime pasidžiaugti, kad jau treji metai iš eilės. Antrus metus iš eilės didėja pagal formulę, ne nuo politinių sprendimų. O čia būtų papildomas politinis sprendimas. Ir aš visada sakiau ir sakysiu, kad būtų labai gerai tas pensijas padidinti daug daugiau, nei dabar galime, bet galime tiek didinti, kiek įmanoma. Tas padidėjimas 8,5 proc. yra labai ryškus ir reikšmingas. Ir kai su žmonėmis susitinkame, matome, kad jie šią žinią žinodami tikrai neliūdi. Bet visada yra noras gauti daugiau.

– Manote, kad situacija yra tiek įtempta, kad reikėtų kažkokių specialių susitikimų, tarpininkavimų, garo nuleidimo?

– Garo nuleidimas visada yra gerai, bet susitikimai, diskusijos visada atveda į kompromisus. O čia šiuo atveju reikia ieškoti kompromisų, ir manau, kad tuos kompromisus anksčiau ar vėliau rasime.

– Ar teisingai suprantu, kad jūsų principinė pozicija yra tokia, kad prezidentas nėra valdančiosios koalicijos narys, nėra ta institucija, kuri prisiėmė atsakomybę už socialinę ekonominę situaciją Lietuvoje, o Vyriausybė prisiėmė ir Seimo dauguma, ir nereikia jam lįsti?

– Pirmiausia jūs teisus, Vyriausybės programa, tai yra mūsų programa, kurią mes turime įgyvendinti. Ir dabar tai, kas priimtina iš kitų siūlymų, yra ne tik prezidento, bet ir Seimo narių siūlymai, ir tie visi siūlymai turi būti svarstomi pagal galimybes. Jei Biudžeto ir finansų komitetas mato, kad šiuo metu nėra tokios galimybės, vadinasi, reikia laukti laiko, kol tos galimybės bus.

– Kitaip tariant, prezidentas galėtų, jūsų nuomone, teikti pasiūlymus tik tiek, kiek jie atliepia Vyriausybės programą? O savo programą jis turėtų padėti į dar gilesnį stalčių.

– Neabejotinai prezidentas yra iniciatyvus ir teikia pasiūlymus, bet jei tiems pasiūlymams nėra ar nesukuriami šaltiniai, o už tuos šaltinius turi būti atsakingas Seimas, vis tik tą atsakomybę turbūt reikia pasidalinti visiems.

Edmundas Jakilaitis, Viktoras Pranckietis

– Kaip jūs matytumėte, kaip turėjo būti organizuojamas procesas?

– Matyčiau, kad pirma reikėtų išsiaiškinti, ar tikrai bus galimybė sukurti tokius šaltinius.

– Susitikti su frakcijų atstovais, pasiekti konsensusą ir jau tada, daugmaž paruošus dirvą, teikti?

– Grįžtame prie to, kad kompromisai turi būti. Jie gali būti ruošiami po to, bet geriau, kai jie ruošiami prieš.

– Kalbant apie paties Seimo darbą, atrodo, kad politiniai karai Seime vis dar užima gana daug laiko, „valstiečių“ lyderis nepailsta teikti įvairius siūlymus ir iniciatyvas, jei nesusijusias su jumis, tai bent su Seimo pirmininko pavaduotoju. Siūlo Kęstutį Bartkevičių, frakcijos „Lietuvos gerovei“ narį, jūs jo neteikiate. Kodėl?

– Kalbėjau ir su juo, prieš tai kalbėjau su seniūnais, kaip man ir pavesta – pasitariau su frakcijos seniūnais, jie pasakė, kad tikrai nėra reikalo teikti, kad buvo sukurta ta papildoma pareigybė tam, kad būtų įtraukta Tvarkos ir teisingumo partija į koaliciją.

– Kažkada, kai tik atėjote į valdžią, Seimo pirmininko pavaduotojų skaičių sumažinote, o po to padidinote tam, kad gautų postą Žemaitaitis...

– Labai gerai, kad paklausėte. Septyni pavaduotojai buvo tik tada, kai Lietuva pirmininkavo Europoje, tada buvo labai svarbu, ir tam buvo sukurta daugiau pareigybių. O dabar buvo tik politinis sprendimas padidinti pavaduotojų skaičių. Vienas pavaduotojas kainuoja 96 tūkstančius eurų per metus. O, tarkime, rinkimų komisija papildomų išlaidų dėl būsimų Seimo rinkimų turės virš 100 tūkst. Galbūt mums reikia pasirinkti prioritetus, ar reikalingas dar vienas pavaduotojas.

Beje, kalbėjau ir su Kęstučiu Bartkevičiumi, sakiau: jūs turbūt suprantate, į kokią situaciją ateitumėte. Sakė, kad puikiai supranta, jo net nekalbino iš anksto – jam pasakė kaip faktą, kad jį siūlys. Paklausiau jo, ar labai veržėsi, man atsakė, kad tikrai ne.

– O jūs labai veržėtės? Niekas iš politikų nesako, kad veržiasi į valdžią. Čia tokia politinės komunikacijos higiena.

– Veržtis į pozityvią vietą – viena, bet veržtis ir iškart tapti negatyviu įrankiu turbūt nė vienas nenorėtų.

– Kokį vaidmenį jam numatęs Ramūnas Karbauskis, kaip jūs matote?

– Reikėtų paklausti vaidmens režisieriaus. Aiškiai deklaruoja, kad nori turėti kažkokią persvarą. Dabar dauguma turi persvarą valdyboje, ir ta dauguma labai įvairuoja taip pat. Turbūt geriausias pavyzdys būtų vakarykštis balsavimas dėl miškų įstatymo. Pasitikrinau, kaip valdybos nariai balsavo. Pozicijoje buvo tik Baškienė, Nekrošius ir Pranckietis. Toliau Degutienė, Bartkevičius, Sabatauskas ir Liesys nebalsavo.

– Na, Bartkevičiaus dar nebuvo.

– Taip, bet parodykime balsą, jei būtų. Ir Šiaulienė su Kirkilu susilaikė, reiškia, irgi nebuvo pozicijoje. Taigi, kokios daugumos čia kurti...

– Taip, bet šį jūsų sąrašą galime vertinti kaip pokštą. Ar Seimo narys priklauso daugumai, ar ne, galima vertinti pagal tai, ar jis remia Vyriausybės programą, ar ne.

– Tai ir yra Vyriausybės programos rėmimas. Tai yra faktas, pagal kurį galima nuspręsti, kaip remia. Jei nusisuka ir sako, kad man tas įstatymas netinkamas, kurį Konstitucinis teismas įpareigojo persvarstyti nuo svarstymo stadijos iki pabaigos, manau, kad tai kažką rodo. Kad atsukti nugaros Vyriausybei, kurią mes paskyrėme, turbūt nevertėtų.

– Grįžkime prie vaidmens. Kaip įsivaizduojate, koks yra planas? Turėti savų daugumą? Ne daugumos daugumą, o savų daugumą?

– Nežinau, ar čia savi, bet bandyti valdybos darbe sukelti destrukciją siekiant, kad sprendimai būtų nepriimami.

– Nes jūs save laikote daugumos nariu?

– Absoliučiai. Visada balsavau ir balsuosiu už tą programą, aš ją ir kūriau, ir už ją balsavau. Bet kuriuo atveju, valdyboje yra dauguma.

– Jūs sakote, kad 100 tūkst. kainuoja Seimo vicepirmininkas, bet Karbauskis sako, kad jūs per brangus. Kad jūsų buvimas Seimo poste – lėšų švaistymas, nes gyvenate šalia Kauno, važinėjate dviem automobiliais užuot gyvenęs Seimo viešbutyje.

– Labai norėčiau, kad tie žmonės, kurie bando man šitą prikišti, suprastų, kad man tai yra prievolė, o ne privilegija. Kad jie patys inicijuotų vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie mane atlaisvintų nuo šitokios prievolės būti su vadovybės apsaugos departamentu.

– Jums nepatinka tie karininkai, kurie jus saugo?

– Jie visi labai protingi žmonės, jie visada saugo tą mano gyvenamą vietą, esu aš, ar nesu. Bet tai – jų prievolė.

– Sakote, mielai važinėtumėte traukiniu, jei būtų galimybė?

– Ne, mielai važinėčiau savo automobiliu.

– Bet negalite to atsisakyti, nes tokie yra teisės aktai. Bet gyventi Vilniuje juk galite?

– Bet galiu pasirinkti gyventi laisvai. Aš esu ne nuteistas, o išrinktas, teisingai?

– Teisingai, kaip ir kiekvienas pilietis Lietuvoje, galite laisvai pasirinkti gyvenamą vietą. Jūs taip pat užsimenate, kad Seimo valdyboje – per daug socialdarbiečių.

– Tas balsavimas, kurį jums ką tik citavau, ir sako, kad turime užtikrinti visokio dydžio frakcijų dalyvavimą Seimo valdyboje. Šiuo atveju yra mažos frakcijos du pavaduotojai, ir apie tai niekas nediskutuoja.

– Ar ketinate su tuo kažką daryti?

– Manau, kad tai būtų betikslis oro drebinimas, bet jei kas nors keltų tokį klausimą, jis yra svarstytinas.

– Kita politinė aktualija yra ministro Jaroslavo Narkevičiaus veiksmai maitinantis nemokamai įvairiuose vizituose, kelionėse, susitikimuose už valstybinių įmonių pinigus. Ir net artimieji, pasirodo, tai daro, šeimos nariai. Ar jis turėtų atsistatydinti, jūsų nuomone?

– Manau, kad jis turėtų įsivertinti save ir priimti sprendimus. Tai nėra toks dalykas, dėl ko čia reikėtų labai atgailauti. Komandiruotės yra labai sunkus darbas tiems, kas jose dirba, o ne važiuoja pasivažinėti. Ir ten ne visada gali žinoti, kas tave maitina. Galbūt turėčiau sakyti, kad jis čia kaltas, bet gal reikėtų duoti jam pačiam pasiteisinti.

– Jis čia kalbėjo apie tai, kad negalėjo žinoti. Bet gali nežinoti vieną kartą. O daugybę kartų – tai panašu, kad žinai, o sakai, kad nežinai.

– Gal reikėtų kalbėti apie tai, kad reikia išvengti tokių situacijų. Tiesiog reikia nesusitapatinti ir gal pasiklausti daugiau prieš nei po.

– Bet pirmininke, yra tam tikri moralės standartai, yra tam tikri teisiniai precedentai, kurie Lietuvoje jau suformuoti paskutinius du dešimtmečius nuo susisiekimo ministro Žvaliausko, pradedant 1998 m. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra konstatavusi, kad tai – pažeidimas ir paprastai pareigūnai, – aišku, tada ir prezidentai buvo kitokie, ir politinė moralė gal buvo šiek tiek aukščiau, – bet pareigūnai atsistatydindavo.

– Palaukime, kokie bus jo veiksmai.

– Kaip jūs patartumėte jam elgtis? Kaip pasielgtumėte jo vietoje?

– Nebūčiau pavakarieniavęs. Likčiau alkanas. Iš tiesų palaukime. Dabar kaip tiriamas klausimas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, palaukime jų išvadų. Žinoma, kad tai yra negerai.

– Jūs sakote, kad gal tai net nebūtų didelis klausimas dėl ko pergyventi, teisintis. Manote, kad tai – smulkmena?

– Manau, kad darbinės vakarienės yra sudedamoji darbo dalis. Kaip jos finansuojamos, teisingai ar ne, yra kitas klausimas. Šiuo atveju sprendžiama daugiau tai. Esame susitikę tikrai daug darbinių vakarienių, tikrai ne visose žinodavau, kieno tai yra finansuojama.