Jo teigimu, vargu, ar kas abejoja, kad ši lėktuvo katastrofa, kurios metu žuvo ne tik „Wagner“ lyderis J. Progžinas, bet ir dešinioji jo ranka Dmitrijus Utkinas, bei kiti vadovybės nariai buvo Kremliaus darbas.
„Klausimas tik, kodėl, o taip pat klausimas: kodėl tik dabar? Manau, kad yra dvi versijos, kodėl Vladimiras Putinas ryžosi dabar sunaikinti kažkada savo artimą bičiulį J. Prigožiną ir abi jos pratęsia tas mintis, kurias išsakiau J. Prigožino maišto dienomis. Priežastys yra dvi: Rusijos vidaus politinė padėtis ir Afrika“, – feisbuke įžvalgomis dalijosi politologas A. Medalinskas.
MRU politologas teigė, jog yra ir dvi galimos priežastys dėl paties V. Putino motyvų: asmeninis kerštas ir baimė dėl iki galo įgyvendinto perversmo prieš V. Putino režimą.
„Abi jos taip pat patvirtina tai, ką sakiau anksčiau: J. Prigožino žygis iš Donbaso per Rostovą į Maskvą nebuvo inscenizacija, kuri galėjo būti sutarta tarp V. Putino ir J. Prigožino, o grėsmingas veiksmas prieš V. Putino režimą, kai Frankenšteinas išeina iš kontrolės ir sukyla prieš savo kūrėją.
Taip pat ir toliau laikausi nuomonės, kad J. Prigožiną pastūmėjo sukilti prieš V. Putiną milžiniški Afrikos turtai, kuriuos jis ėmė kontroliuoti per „Wagner“ veiklą šiame žemyne ir Kremliaus noras tų turtų kontrolę iš J. Prigožino atimti.
Lieku ir toliau prie versijos, kad J. Prigožiną prie Maskvos sustabdė suvokimas, jog ne iki galo tam perversmui pasiruošta buvo, o taip pat, matyt, galimos V. Putino nuolaidos tam pačiam J. Prigožinui dėl galimybės valdyti Afrikos turtus, pasitraukus į Baltarusiją“, – feisbuke ketvirtadienio rytą rašė politologas A. Medalinskas.
Jis priminė, jog J. Prigožino lėktuvas ir skrido iš Afrikos į Rusiją.
„Šis lėktuvas su visais jo keleiviais buvo sunaikintas po neseniai įvykusio Rusijos – Afrikos viršūnių susitikimo ir po to, kai įvyko Kremliuje dar anksčiau V. Putino susitikimas su „Wagner“ viršūnėle, bei po to, kai J. Prigožinas sukūrė ir įregistravo Baltarusijoje struktūrą, panašią į tą „Wagner“ struktūrą, kuri iki tol buvo įregistruota ir veikė Rusijoje“, – aplinkybes socialiniame tinkle vardijo jis.
Pasak MRU politologo A. Medalinsko, V. Putinas įsitikino, jog J. Prigožinas ir jo karinė grupuotė įgavo milžinišką įtaką.
„Visų šių įvykių pasekmėje V. Putinas įsitikino, kad J. Prigožinas ir jo vadovaujama „Wagner“ karinė grupė įgavo milžinišką įtaką Afrikos turtams, o per juos galima valdyti dar ir didelius geopolitinius procesus, ką parodė ir įvykiai Nigeryje.
Bet V. Putinas ir jo aplinka šių procesų nevaldo. Galimai V. Putinas gavo taip pat informaciją ( teisingą ar tik jam taip pateiktą), kad pats J. Prigožinas neatsisakė minties įvykdyti perversmą Rusijoje ir, kad klausimas jau ne tik Afrikoje. Todėl V. Putinas smogė“, – galimą įvykių versiją pateikė A. Medalinskas.
Pasak jo, ir toliau lieka keli neatsakyti klausimai.
„Klausimas dabar tik, ar Kremliaus šeimininkas sustabdė procesus Rusijos viduje, ar, kaip tik juos dar paskatino. Ar tankai Rostovo prie Dono gatvėse yra tik istorija, ar dabar gali būti, kad pamatysime tankus gatvėse jau ir Maskvoje be kituose Rusijos miestuose“, – klausimų savo įrašą feisbuke užbaigė MRU politologas A. Medalinskas.
„Putino reitingai dabar padidės“
Įvykį feisbuke apžvelgė ir jo kolega, MRU docentas Saulius Spurga.
„Kodėl diktatorius, turintis didžiulę valdžią šalyje, tam, kad susidorotų su savo buvusiu draugu, kuris tapo priešu, griebiasi teroristinių metodų?
Kim Jong Unas savo dėdę suėmė posėdžių salėje stebint televizijos kameroms, o žudikus nužudyti brolį siuntė tik į užsienį, kur jo valdžia tiesiog nesiekė. Kinijoje aukštas pareigas užimantis politinis oponentas buvo išvestas iš posėdžių salės, o buvęs užsienio reikalų ministras Qin Gangas tiesiog dingo iš akiračio be jokios žinios. Hitleris per Ilgųjų peilių naktį suėmė ir susidorojo su Sturmabteilung, kurie jam ištikimybę skelbė aršesniais būdais, nei jam tuo metu patiko“, – priminė ekspertas.
S. Spurga atkreipė dėmesį, kad Putinas ėmėsi tokio likvidavimo būdo, kuris „net neimituoja teisingumo, nepalieka paslapties šydo ir abejonių dėl to, kad įvyko.“ Jis kėlė klausimą, kodėl V. Putinas pasirinko būtent tokį kelią susidoroti su J. Prigožinu.
„Turėdamas savo dispozicijoje nesuskaičiuojamas slaptąsias ir kitas jėgos struktūras, visą teisinį ir propagandos aparatą, jis vis dėlto griebiasi terorizmo.
Atsakymas būtų toks – Putinas bijo. Prasidėjus kovai su Prigožinu, bet jam išlikus gyvam – pavyzdžiui, jį suėmus, Prigožino šalininkai potencialiai galėjo sukelti neramumus.
Be to, galima daryti prielaidą, kad Rusijos jėgos tarnybos nesugebėjo įveikti Prigožino sukurtos jo ištikimų žmonių apsaugos sistemos ir buvo priverstos imtis tokio metodo“, – rašė politologas.
Visgi valstybės vadovo užsakytas terorizmas, kaip pastebėjo S. Spurga, yra negirdėtas ir gluminantis reiškinys.
„Kaip minėjau, tai atskleidžia Putino baimę ir silpnumą. Tačiau kartu tame yra kažkas nesveiko: normaliai mąstantis vadovas jokiomis sąlygomis visos šalies akivaizdoje negalėtų įsakyti surengti tokį susidorojimą, akivaizdžiausiai liudijantį, kad valstybė valdoma mafijos metodais. Tai yra spjūvis visai visuomenei į akis, kuris parodo, kad apie argumentuotą politiką, teisę, teisingumą ir normalų gyvenimą nuo šiol negalima net svajoti.
Žinoma, Putino vadinamieji reitingai dabar tik padidės. Rusijoje jau pasiekta tokia visuomenės pavergimo stadija, kad kuo beprotiškesnis ir sunkiau suvokiamas vadas, tuo daugiau pagarbos ir šlovinimo nusipelno“, – pridūrė ekspertas.
