Anksčiau iš Vyriausybės sklido žinios, jog energetikos krizės pasekmes jaučiantis verslas nesulauks valstybės pagalbos, o 9 proc. PVM lengvata maisto įstaigoms nebus pratęsta. Tačiau Vyriausybė persigalvojo, šios priemonės numatytos kitų metų biudžeto projekte.
Š. Liekio įsitikinimu, politikai išsigando.
„Išsigando spaudimo. Kai savo pasiūlymo, politikos, strategijos neturi, tada pasiduodi. Viso, ko prašo, visiems duodi, pinigai skolinti, šiai Vyriausybei neskauda, kitiems reikės grąžinti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ komentavo politologas.
Jo vertinimu, valdančiųjų pozicija dėl pagalbos verslui pasikeitė dėl rizikos, kad žmonės išeis į gatves.
„Jie supranta socialines pasekmes. Jų kalbos apie lašinukus, čia nėra strategija. [Jie] išsigando socialinio spaudimo, akivaizdu. Bus apimtys socialinio protesto, galų gale ekonominių sunkumų, kurie vers žmones [eiti] į gatves, vers uždarinėti gamyklas, įmones, restoranus. Apimtys bus ne tokios, kad įmanoma vienais ar kitais pasiūlymais užspausti, ar ignoruoti“, – komentavo Š. Liekis.
Dabar, pasak jo, valdžia yra priversta būti socialiai jautri ir tai daroma už skolintus pinigus.
Terleckas: premjerė – „ekselinis žmogus“
Panašiai kalbėjo ir laidoje dalyvavęs žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas.
„Iš tikrųjų yra tam tikras spaudimas. Kiek, negaliu pasakyti, bet tiek, kiek matau premjerės elgesį nuo tada, kai ji buvo finansų ministrė, ji niekada nebuvo už tai, kad reikia skolintis ir išleisti pinigus.
Europoje, žiūrime, situacija yra visai kitokia. Vokiečiai skolinasi, išleis pinigus. Galbūt atėjo toks: ai, ir mes pasiskolinam, ir leidžiam, ir užteks čia įtampos. Kodėl mes turime būti griežti savo fiskalinės drausmės požiūriu? Tai ką, skolinamės ir leidžiam, kažkas grąžins “, – komentavo jis.
R. Terlecko matymu, valdžia nutarė daugiau skolintis sekdama kitų Europos valstybių pavyzdžiu.
„Pažiūrėkim, kaip elgiasi kitos Europos valstybės, pasižiūrėkim, kad net viešojoje erdvėje yra taip, kodėl mes negalime pasiskolinti ir leisti, nes graikai leidžia ir niekas jiems nieko nepadaro, italai įsiskolinę, vokiečiai 200 mlrd. eurų nori įlieti. Kodėl mes turim būti kvailesni? Skolinamės ir leidžiam“, – dėstė pašnekovas.
Jo matymu, valdžiai trūksta strategijos, kaip išleisti pinigus, o premjerė Ingrida Šimonytė, pasak R. Terlecko, yra „ekselinis žmogus“.
„Tai nėra nei gerai, nei blogai. Jei turi strateginį planą ir turi, kaip jį pasiekti, ir turi viziją, ekselis tau labai padeda. Bet jeigu tokios vizijos neturi, yra kitas klausimas“, – dėstė žurnalo redaktorius.
Neaiški kryptis
Nelabai, anot jo, aišku, ko siekia dabartinė Vyriausybė ir dauguma: mažesnių mokesčių ir mažesnių visuomeninių paslaugų, ar didesnių paslaugų ir geresnės sveikatos apsaugos.
„Mes šiuo metu kovojame labai daug karų. Aš suprantu šią Vyriausybę: reikėjo ir su COVID-19 [kovoti], ir su infliacija. Sukrenta tokių dalykų, kur viskas išsibarsto. Bet bendro vardiklio, kur mes judame iš tikrųjų ir kur ši politinė jėga, nes ji labai fragmentuota, tai aš [jo] nežinau“, – dėstė R. Terleckas.
Vyriausybė kartu su kitų metų biudžetu apsisprendė pratęsti 9 proc. PVM lengvatą maitinimo įstaigoms pusei metų, o viešbučiams taikyti ją neterminuotai.
Taip pat pristatytas 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketas verslui, kuriame siūlomos priemonės padėsiančios Lietuvos įmonėms susidoroti su energijos kainų kuriamu spaudimu: elektros kainų augimo dalies kompensavimas, subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimo galimybė, įvairios paskolos ir kita.
Kitų metų biudžeto projekte numatomas 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų deficitas.
Planuojamas deficitas reikš būtinybę papildomai skolintis. Valstybės skolinimosi kaina nuo šių metų pradžios išaugo šešis kartus, bet pati skola yra viena mažiausių ES – šiuo metu siekia 40,3 proc. BVP arba, vertinant nominaliai, sudaro apie 23 mlrd. Eur.
Antradienį biudžetas ateis į Seimą
Iki kitų metų pabaigos skola, prognozuojama, padidės iki beveik 43 proc. BVP.
Antradienį kitų metų biudžeto projektas bus pateiktas Seimui.
Visą „Žinių radijo“ laidą apie praėjusios savaitės aktualijas galite rasti čia:
